LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis neslepia: frakcija principingai nedalyvavo balsavime. V. Tomaševskio teigimu, konservatorių inicijuotas rezoliucijos tekstas kelia nepagrįstą įtampą tarp kaimyninių valstybių. Tuo metu opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis įsitikinęs, kad LLRA-KŠS pradeda kelti grėsmę Lietuvos saugumui.

V. Tomaševskis: nebūsime konservatorių rinkimų kampanijos dalyviais

LLRA-KŠS pirmininkas V. Tomaševskis Eltai patvirtino, kad frakcija sąmoningai nedalyvavo rezoliucijos balsavime. Pasak jo, LLRA-KŠS principingai laikosi pozicijos, kad šalis turi palaikyti gerus santykius su visais kaimynais. V. Tomaševskis įsitikinęs, kad tokios rezoliucijos tik kelia nepagrįstą įtampą tarp kaimyninių valstybių.

„Tokios rezoliucijos nepadeda gerinti santykių su kaimynais. Jos kaip tik sukuria tam tikrą įtampą. Mūsų partijos prioritetas yra, kad turime turėti gerus santykius su visais kaimynais, tieks su latviais, lenkais, tiek su Rusija, tiek Baltarusija. Juk kaimynų mes nepasirenkame. Kaimynai mums duoti Dievo, todėl reikia draugiškai su jais sugyventi, ypač XXI amžiuje, o ne eskaluoti kažkokias įtampas. Tokios rezoliucijos tik blogina bei kelia įtampą tarp kaimynų. Dėl to prasideda ekonominiai karai, sankcijos, dėl kurių nukenčia ir mūsų piliečiai, kadangi su Baltarusija mes taip pat turime ekonominių santykių“, – Eltai sakė jis.

V. Tomaševskis įsitikinęs, kad tokios rezoliucijos yra konservatorių partijos rinkimų kampanijos dalis.

Tokios rezoliucijos nepadeda gerinti santykių su kaimynais. Jos kaip tik sukuria tam tikrą įtampą. Mūsų partijos prioritetas yra, kad turime turėti gerus santykius su visais kaimynais, tieks su latviais, lenkais, tiek su Rusija, tiek Baltarusija.

„Yra tam tikras pareigų vykdymas, ypač mūsų ministrų. Jie negali būti konservatorių rinkimų kampanijos įkaitais. Ministrai turi ir kitų skubių reikalų“, – teigė jis.

Tuo metu LLRA-KŠS frakcijos narė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė rezoliucijos balsavime nedalyvavo, nes buvo susitikime ministerijoje.

„Ministrė buvo susitikime Vidaus reikalų ministerijoje, todėl neturėjo galimybės dalyvauti“, – Eltai teigė ministrės atstovė spaudai Božena Zaborovska-Zdanovič.

G. Landsbergis: LLRA pradeda kelti grėsmę šalies saugumui

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tuo metu atkreipė dėmesį, kad tokia LLRA-KŠS frakcijos pozicija kelia pagrįstą abejonę, ar šiuo metu Lietuvos Vyriausybėje nėra penktosios kolonos žmonių. G. Landsbergis priminė, kad LLRA-KŠS nariams šiuo metu priklauso dvi strateginės ministerijos – Vidaus reikalų bei Susisiekimo. Todėl, anot jo, Lietuvos lenkų rinkimų akcija pradeda kelti grėsmę šalies saugumui ir transatlantinei Lietuvos užsienio politikos krypčiai.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

„Lietuvos lenkų rinkimų akcija yra ne tik valdančiosios koalicijos partnerė, bet ir vadovauja bei kontroliuoja Lietuvos nacionaliniam saugumui didelę reikšmę turinčias ministerijas – Vidaus reikalų bei Susisiekimo. Prisiminus dar šios frakcijos atstovų – Irinos Rozovos kolaboravimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis bei jų sąrašo lyderio Zbignevo Jedinskio raginimą bombarduoti Kijevą, matome, kad antivalstybinė pozicija yra sisteminis šios organizacijos bruožas. Todėl tokia šios frakcijos parlamentarų ir kartu ministrų pozicija kelia pagrįstą abejonę, ar šiuo metu Lietuvos Vyriausybėje nėra penktosios kolonos žmonių? Tokie politikai nebegali būti atsakingi už nacionaliniam valstybės saugumui svarbias struktūras bei institucijas, nes jau patys pradeda kelti grėsmę Lietuvos saugumui ir transatlantinei Lietuvos užsienio politikos krypčiai“, – Eltai sakė jis.

R. Karbauskis: pats nustebau, kodėl nedalyvavo balsavime

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė nežinąs priežasčių, kodėl LLRA-KŠS frakcija nedalyvavo rezoliucijos balsavime.

„Negaliu atsakyti, kodėl nedalyvavo, bet tai tikrai nesusiję su pačia rezoliucija. Sprendimas pačios rezoliucijos buvo priiminėtas rytą ir aš nemanau, kad tai kaip nors susiję. Čia yra nesusiję dalykai. Jokios informacijos neturiu, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pozicija būtų pasikeitusi“, – teigė jis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas pritarė dar vienai rezoliucijai, kurioje yra reiškiamas susirūpinimas padėtimi Baltarusijoje. Rezoliucija priimta vienbalsiai – už ją balsavo 91 parlamentaras.

Rezoliucijoje „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai“ parlamentarai reikalauja Rusijos valdžios nesikišti į Baltarusijos vidaus ir užsienio politiką. Seimo nariai tarptautinei bendruomenei siūlo tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos galimus susitarimus su Rusija dėl gilesnės šalių integracijos vertinti kaip nusikaltimą savo tautai ir valstybės aneksiją.

Tai jau antroji Lietuvos Seimo iniciatyva priimta rezoliucija, reaguojant į įvykius Baltarusijoje po suklastotų prezidento rinkimų. Neeiliniame Seimo posėdyje rugpjūčio 18 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje A. Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Tuomet rezoliuciją palaikė 122 parlamentarai, susilaikė 2 Seimo nariai.