Tokius įstatymų pakeitimus VRK siūlo savo veiklos ataskaitoje, įvertinusi trejų šiemet vykusių rinkimų – savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento – praktiką.

Kelia agitacijos draudimo klausimą

Vienas svarstymui teikiamų siūlymų yra agitacijos draudimo atšaukimas. Šiuo metu Lietuvoje įstatymai draudžia rinkimų agitaciją iki jų likus 30 valandų ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus iki draudimo iškabintą išorinę politinę reklamą.

VRK vadovė Laura Matjošaitytė sako, kad dėl socialinių tinklų specifikos vargiai įmanoma sukontroliuoti juose skleidžiamą politinę reklamą, taip pat kelia klausimą dėl skirtingų agitacijos sąlygų per išankstinį balsavimą ir rinkimų dieną.

VRK vadovė Laura Matjošaitytė, I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

„Šioje vietoje mes galvojame ir apie socialinius tinklus. Socialiniuose tinkluose skelbiama ypač daug politinės reklamos ir agitacijos draudimo laikotarpiu, komisija nėra pajėgi sugaudyti kiekvieną politinės reklamos atvejį“, – BNS komentuodama siūlymus sakė VRK vadovė.

Anot jos, taip pat kyla klausimas, ypač iki penkių dienų ištęsus išankstinį balsavimą, dėl skirtingo agitacijos reguliavimo: per išankstinį balsavimą ribojimų nėra, o rinkimų dieną bei išvakarėse – draudžiama viskas.

„Diskutavome su komisijos nariais, ypač kai išankstinis balsavimas vyko penkias dienas, tuo laikotarpiu galima rinkimų agitacija, o rinkimų dieną lyg ir viskas taip pat vyksta, bet agitacija draudžiama. Tai reikėtų arba tuos dalykus suvienodinti, arba išvis atsisakyti agitacijos draudimo ir palikti tik agitacijos draudimą balsavimo patalpoje ir aplink ją“, – sakė VRK pirmininkė.

Politologas: siūlymas – logiškas

Vilniaus universiteto politologas Mažvydas Jastramskis sako sutinkantis su VRK argumentacija, kad agitacijos draudimas tampa sunkiai įgyvendinamas, o ir mažai logiškas.

„Aš sutikčiau su VRK argumentacija, kad žiūrint iš praktinio požiūrio taško tas draudimas tampa gana tuščias, sunkiai įgyvendinamas, turint omenyje socialinius tinklus, ir kartais labai sudėtinga pamatyti, kur yra asmeninė žmogaus nuomonė, o kur reklama, agitacija“, – BNS sakė M. Jastramskis.

Žiūrint iš praktinio požiūrio taško tas draudimas tampa gana tuščias, sunkiai įgyvendinamas.

Politologas taip pat teigė nematantis priežasčių, kodėl rinkimų agitacija neturėtų būti leidžiama iki pat rinkimų pabaigos.

„Mažokai logikos leisti visą rinkimų laikotarpį reklamą, partijoms skirti laiką diskusijų laidose, o dvi dienas būtent prieš rinkimus negalima. Turint omenyje, kad vienas demokratijos pagrindinių elementų yra laisvi, sąžiningi, konkurencingi rinkimai, tegu konkurencija vyksta iki rinkimų dienos“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Pasak L. Matjošaitytės, kitose valstybėse agitacijos klausimai reguliuojami įvairiai: kai kuriose yra vadinamasis tylos laikotarpis, agitacijos draudimas, kai kuriose – ne.

VRK pirmininkės vertinimu, svarbiausia užtikrinti, kad visa politinė reklama būtų deklaruota bei apmokėta iš teisėtų šaltinių. Įstatymai riboja tiek didžiausias galimas kampanijos išlaidas, tiek aukas.

„Yra ir „tylos laikotarpis“ – 24 valandos iki rinkimų, ne 30 valandų, kaip mes turim, yra tokių valstybių kaip Didžioji Britanija, kur rinkimų dieną galima ir prie apylinkės dalyti lankstinukus“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.

„Svarbiausia, kad visa reklama būtų deklaruota, apskaityta, nurodyta finansinėse ataskaitose ir apmokėta iš teisėtų šaltinių“, – pažymėjo VRK vadovė.