Kaip rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teikiamo projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu turimų karinių poligonų nepakanka, kad būtų užtikrintas Lietuvos kariuomenės kovinis rengimas ir priimančiosios šalies paramos poreikis.

„Todėl, atsižvelgiant į iškilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, būtina Lietuvos teritorijoje kaip įmanoma greičiau įkurti du karinius poligonus ir sukurti jų efektyvų naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą“, – nurodoma dokumente.

Šį įstatymo projektą KAM Seimui siūlo svarstyti skubos tvarka.

Valstybės gynimo taryba šių poligonų steigimui pritarė birželio pabaigoje. Tikimasi, kad jie talpins nuo kuopos iki bataliono, tačiau neturės karinės teritorijos statuso, todėl juose galės lankytis žmonės.

Minėtų rajonų savivaldybių merai šią žinią sutiko skirtingai. Šilalės rajono meras Tadas Bartkus pasigedo komunikacijos iš ministerijos, o Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas teigė suprantantis valstybės poreikį steigti poligoną ir pabrėžė tikintis, kad pavyks susitarti su numanomoje poligono vietoje dabar veikiančiais medžiotojais. Pastarieji tokiu sprendimu piktinosi.

KAM duomenimis, Tauragės rajone poligonas užims 4304 hektarus ploto, Šilalės – 2677 hektarus.

Poligonų steigimo darbus ketinama pradėti rudenį.

Pagal projektą, Tauragės ir Šilalės karinių poligonų teritorijose esančius valstybinės žemės sklypus planuojama perduoti KAM.

Poligonų teritorijose esantis valstybei nuosavybės teise priklausantis valstybinės reikšmės kelias ir vietinės reikšmės keliai būtų perduodami Lietuvos kariuomenei.

Priėmus projektą, kitas valstybei ar savivaldybėms priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis poligonų teritorijose, taip pat būtų perduodamas Lietuvos kariuomenei.

Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.

Poligonų įrengimas bus finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų.