- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Raseiniuose apgyvendintų afganistaniečių integracija stringa. Nors turėjo pradėti visiškai savarankišką gyvenimą, dauguma svetimšalių vis dar gyvena valdiškame bendrabutyje, o siūlomo darbo atsisako, praneša LNK.
Tikisi geresnio būsto
Raseiniuose nuo vasaros gyvenantys iš Kabulo išgelbėti afganistaniečiai vis dar ten pat. Bent dauguma. Vos kelios šeimos išsikraustė ir pradėjo savarankišką gyvenimą kituose miestuose.
„Jau su septyniomis šeimomis koordinatoriai yra pasirašę sutartis dėl apgyvendinimo Kaune, galbūt kai kurios šeimos ir Vilniuje“, – komentavo Raseinių rajono meras Andrius Bautronis.
Tačiau jų įsikūrimas Lietuvoje stringa. Anksčiau politikai kalbėjo, kad pabėgėliai iš Raseinių bendrabučio išsikraustys iki lapkričio 8 dienos. Šis terminas pratęstas porai mėnesių. Tačiau tikimasi, kad šio termino neprireiks.
„Apgyvendinimo terminas pratęstas dėl to, kad nepavyko per trumpą laikotarpį surasti asmenims gyvenamojo ploto, kadangi tai yra atskiros šeimos, reikia surasti nemažai butų. Turime 34 šeimas ir 29 viengungius. Yra pakankamai didelis iššūkis“, – sakė Pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė.
Praeitą savaitę iš 20 pasiūlytų būstų migrantai atsisakė vienuolikos.
Didžiajai daliai afganistaniečių būsto ieškoti padedantis Raudonasis kryžius komentavo, kad nuomotojai atsisako išnuomoti butus sužinoję, kad juose norima apgyvendinti atvykėlius.
„Yra žmonių, kurie sutinka nuomoti, yra tokių, kurie nenori įsileisti migrantų. Ir mes negalime daryti įtakos tokiam nuomotojo pasirinkimui. Kitų būstų atsisako patys migrantai – tikisi, kad ateityje jie gaus geresnį pasiūlymą, jiems labiau patinkantį būstą. Jų lūkesčiai yra didesni, jie neįsivertina būsto nuomos kainos, todėl praeitą savaitę iš 20 pasiūlytų būstų migrantai atsisakė vienuolikos“, – teigė Raudonasis kryžius.
Ieško tik kvalifikuoto darbo
Kol ieškoma vietos gyventi, už gyvenimą bendrabutyje jiems patiems mokėti nereikia, tačiau maitinimo afganistaniečiai jau negauna – maistą perka ir gamina patys.
„Maitinimas jiems nėra organizuojamas. Jiems mokamos pašalpos, jie patys gaminasi maistą ir maitinasi“, – tikino B. Bernotienė.
Stop kadras
Prieš mėnesį afganistaniečiams įteikti leidimai dirbti ir gyventi Lietuvoje bei visoje Europos Sąjungoje, tačiau nė vienas dar nedirba.
„Kol kas visų atvykusiųjų lūkesčiai yra gauti kvalifikuoto darbo pasiūlymą“, – tvirtino Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
„Jiems Raseinių darbo vietos nebuvo patrauklu. Jie planuoja likti prie savo minčių – Vilnius, Kaunas arba Klaipėda“, – kalbėjo A. Bautronis.
Lietuvių kalbos mokomi afganistaniečiai ieško kvalifikuoto darbo. Sakosi dauguma turį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau jų atsivežti mokslo dokumentai specialistams kelia abejonių.
Natūralu, kad Lietuvoje be diplomo kvalifikuotas darbas negali būti pasiūlytas. Žmonės tiesiog turi galvoti apie savo lūkesčių mažinimą.
„Turime daugiau negu dešimties žmonių diplomus ir sertifikatus, tačiau tik keletas iš jų galėtų būti traktuojami kaip aukštojo mokslo diplomai“, – sakė I. Balnanosienė.
Studijų kokybės vertinimo centras, kuris ir vertina diplomų atitiktį, sakė iki šiol nesulaukęs nė vieno oficialaus afganistaniečio kreipimosi dėl diplomų įvertinimo, o diplomai, kuriuos pateikė Užimtumo tarnybai, pateikti be priedų, tad negalėtų būti vertinami kaip galiojantys.
„Kai mes kalbėjome su jais dėl galimybių įsidarbinti, tai jie argumentavo, kad turi diplomus, turi išsilavinimą“, – teigė A. Bautronis.
Užimtumo tarnyba apklausė darbdavius, ieškojo laisvų darbo vietų užsieniečiams.
„Mes apklausėme šimtus darbdavių visoje Lietuvoje ir turime sąrašą per visą Lietuvą iki 500 darbo pasiūlymų konkrečiai šiems atvykusiems žmonėms“, – tikino I. Balnanosienė.
Tarp įmonių, galinčių įdarbinti afganistaniečius, ir Raseinių rajone veikianti vilnonių verpalų gamintoja „Danspin“. Beveik 500 darbuotojų turinti įmonė galėtų įdarbinti užsieniečius, tačiau jokio susidomėjimo nesulaukė.
„Šiuo metu galime priimti iki dešimties žmonių, vėliau galbūt ir šiek tiek daugiau. Galutinio atsakymo, kas toliau ir kaip viskas galėtų būti, nesulaukėme“, – kalbėjo įmonės personalo vadovė Indrė Levickytė.
Taigi jei diplomo nebus, nebus ir kvalifikuoto darbo.
„Natūralu, kad Lietuvoje be diplomo kvalifikuotas darbas negali būti pasiūlytas. Žmonės tiesiog turi galvoti apie savo lūkesčių mažinimą“, – sakė I. Balnanosienė.
Kol kas Raseiniuose pasilikti planuoja vos kelios afganistaniečių šeimos, tačiau tvirto pažado savivaldybė dar nesulaukė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Metų mokytojo premija – ir Kauno pedagogui
Premjerė Ingrida Šimonytė ir švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė penktadienį įteikė apdovanojimus aštuoniems Metų mokytojams, taip pat Meilės Lukšienės premiją ir lituanistinio švietimo mokytojo (d...
-
DI medžiotojai mokslo darbuose: VU viešasis pirkimas prieštarauja Lietuvos interesams
Dirbtinį intelektą (DI) ir kopijuotus darbus Lietuvoje atpažįstančią platformą „Identific“ sukūrę lietuviai praeitą savaitę atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Seimo n...
-
Prezidentas į Genocido centro tarybą siūlo Kauno IX forto muziejaus direktorių4
Prezidentas Gitanas Nausėdą į formuojamą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tarybą siūlo Kauno IX forto direktoriaus Mariaus Pečiulio kandidatūrą, pranešė Prezidentūra. ...
-
Ignalinos atominė elektrinė: kaip taškomi mokesčių mokėtojų pinigai?7
Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbuotojai sako, kad įmonėje trūksta žmonių, stoja išmontavimo darbai, o Lietuvai gresia Europos Komisijos sankcijos. Anot profsąjungų, samdoma daug brangių ekspertų ir vadybininkų. Švaistomi pinig...
-
Mokyklose trūksta vadovėlių: jų įsigijimas gali tapti tėvų atsakomybe8
Prieš dvejus metus, 2022–aisiais, buvo atnaujintos visų dalykų bendrosios programos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, mokymo turinys pritaikytas kompetencijų ugdymui, šiuolaikiniame pasaulyje reikalin...
-
Priekaištas kliniką lydi iki šiol: rusiškai kalbantiems medikams galėjo vertėjauti slaugytoja?9
Gyventojams vis dažniau piktinantis, kad sunku darosi Lietuvoje susikalbėti lietuviškai, Seimas įpareigojo visus aptarnavimo srityje dirbančius užsieniečius išmokti lietuvių kalbą. Tai reiškia, kad pavežėjai, kurjeriai ar ki...
-
Vilniaus savivaldybė pristatė specialiąją skambučių liniją, skirtą konsultuotis civilinės saugos klausimais
Vilniaus miesto savivaldybė penktadienį pristatė specialiąją skambučių liniją, skirta konsultuotis civilinės saugos klausimais. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų9
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Apklausa atskleidė, kuo lietuviai pasitiki labiausiai, o kam reikėtų pasitempti4
Lietuvos gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, tačiau sumažėjo pasitikėjimas „Sodra“, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. ...
-
SADM iš paramos šeimai sistemą naujinusios „Proit“ reikalauja grąžinti sumokėtas lėšas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia iš programinės įrangos kūrimo bendrovės „Proit“ reikalaujanti grąžinti visas lėšas, sumokėtas už socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) atnaujin...