- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastaruosius ketverius metus rezultatai tautinių mažumų mokyklose pagerėjo, rodo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) specialistų atlikta analizė.
„Per ketverius metus pagrindinių ugdymo pasiekimų rezultatai tautiniu mažumų mokyklose pagerėjo ir vidurkis pakilo 0,6 balo“, – gruodį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pristatydama tyrimą sakė NŠA analitikė Dalia Survutaitė.
Paskutinius VBE geriau laikė laikė lenkų mokyklos
2021 metais atlikta tautinių mažumų švietimo būklės analizė rodo, kad nuo 2018 metų tautinių mažumų mokyklose gerėjo tiek pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP), tiek valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai.
Rusų ir lenkų kalbomis besimokančių mokinių pagrindinių ugdymo pasiekimų matematikos, o besimokiusiųjų lenkų kalba – lietuvių kalbos ir literatūros – rezultatų vidurkiai pakilo 0,6–1,2 balo.
2018–2021 metų PUPP rezultatai taip pat rodo didesnę lenkų kalba besimokančių mokinių padarytą pažangą ir jų pasiekimai tapo šiek tiek aukštesni nei besimokančiųjų rusų kalba.
2021 metais lenkų kalba besimokiusių mokinių lietuvių kalbos ir literatūros rezultatų vidurkis buvo 6,2 balo, o matematikos – 6,4 balo pagal 10 balų; šie rezultatai buvo 0,3–0,4 balo aukštesni nei besimokančiųjų rusų kalba.
Mokinių, kurie mokosi lenkų kalba, matematikos rezultatų vidurkis buvo toks pat kaip besimokiusiųjų lietuvių kalba ir šalies vidurkis.
Lenkų kalba besimokiusių abiturientų VBE rezultatai 2021 metais taip pat šiek tiek aukštesni nei besimokančiųjų rusų kalba. Bent vieną VBE išlaikė 83 proc. rusų kalba ir 87 proc. lenkų kalba besimokančių mokinių; tris ir daugiau VBE – atitinkamai 48,7 proc. ir 51 proc. mokinių.
Tačiau imant laikotarpį nuo 2018 iki 2021 metų, labiausiai pagerėjo rusų kalba besimokančiųjų rodikliai: bent vieną VBE išlaikiusiųjų padaugėjo 2 proc. punktais, o tris ir daugiau VBE – 11 proc. punktų.
Tyrėjai taip pat pastebi, kad tautinių mažumų kaip ir visų šalies mokinių pasiekimams būdinga tendencija, kad kaimiškose vietovėse esančių mokyklų mokinių rezultatai yra žemesni nei miesto vietovėse esančių mokyklų.
Tautinių mažumų kalba – 95 mokyklose
Analitikai nurodo, kad bendrojo ugdymo mokyklų tautinių mažumų kalbomis tinklas nuo 2018 metų iš principo nepakito – sumažėjo dviem mokyklomis.
Vilniaus miesto savivaldybėje dirba viena mokykla daugiau, tačiau neliko mokyklos Širvintų rajone. Dviem mokyklomis sumažėjo Šalčininkų rajono savivaldybės tautinių mažumų mokyklų tinklas.
Iš viso mokymas tautinių mažumų kalbomis 2020–2021 mokslo metais vyko devynių savivaldybių 95 bendrojo ugdymo mokyklose, o ikimokyklinis ugdymas – aštuonių savivaldybių 82 įstaigose.
2021–2022 mokslo metais tautinių mažumų kalbomis mokėsi 47 tūkst. 438 ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokiniai. Daugiau nei 21 tūkst. mokinių mokėsi mokyklose keliomis mokomosiomis kalbomis, daugiau kaip 14 tūkst. – rusų mokomąja kalba.
Lenkų tautinės mažumos grupei priklausančių mokinių dalis – daugiau nei 10 tūkst. mokinių. Baltarusių mokomąja kalba mokėsi 288 mokiniai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 14,5 proc. tautinių mažumų atstovų, iš jų 5,7 proc. lenkų ir 4,5 proc. rusų.
Per pastarąjį trejų metų laikotarpį išaugo baltarusių (nuo 1,4 iki 1,9 proc.) ir ukrainiečių (nuo 0,7 iki 1,4 proc.) skaičius, o žydų, latvių, vokiečių, totorių ir romų tautybių gyventojų procentinė dalis liko nepakitusi.
Analitikai pažymi, kad tyrimas atliktas 2021 metais, todėl jame atspindėta situacija iki Rusijos karo prieš Ukrainą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų4
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...