Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos teigimu, atsparumas nelaimėms prasideda nuo gerai informuotų piliečių, tačiau atlikta apklausa atskleidė, kad vis dar trūksta žinių ir įsitraukimo į bendrą pasiruošimą krizinėms situacijoms.

„Užtikrintumas ekstremaliais momentais ypač svarbus situacijose, susijusiose su geopolitinėmis grėsmėmis, kurias lietuviai įvardija kaip didžiausią riziką mūsų šaliai. Naujausio „Eurobarometro“ duomenimis, vis dar trūksta žinių ir įsitraukimo į bendrą pasiruošimą krizinėms situacijoms. 40 proc. apklaustųjų Lietuvoje (39 proc. ES) teigia, kad neturi nelaimių pasiruošimui reikalingų resursų (laiko arba finansinių)“, – sako M. Vaščega.

Apklausos duomenimis, piliečiai asmeniškai labiausiai jaučiasi veikiami rizikos, susijusios su klimato kaitos poveikiu (29 proc.), taip pat kibernetinio saugumo (24 proc.), sveikatos (21 proc.) ir politinių ar geopolitinių įtampų (20 proc.) sritimis.

Lietuvos piliečiai labiau nei ES piliečiai yra susirūpinę dėl kibernetinio saugumo – tai antroji pagal svarbą grėsmė respondentų Lietuvoje nuomone (24 proc.).

Didžiausios rizikos, kurias savo šaliai įvardija respondentai Lietuvoje, yra politinės ir geopolitinės įtampos (52 proc.). Iš visų ES valstybių narių būtent lietuviai labiausiai akcentuoja politinės padėties grėsmę.

Lietuviai taip pat išskiria kibernetines grėsmes (48 proc.) bei ekstremalius meteorologinius reiškinius (40 proc.) kaip svarbias grėsmes savo šaliai.

Paklausti, kiek pasitiki skubios pagalbos tarnybomis ir institucijomis, 85 proc. apklaustųjų tiek Lietuvoje, tiek ES teigė, kad tarnybos sugebėtų tinkamai spręsti nelaimių ar ekstremalių situacijų klausimus.

Kalbant apie savanorišką veiklą, paklausti, ar šiuo metu dalyvauja arba planuoja dalyvauti savanoriškoje veikloje, kuri padeda reaguoti į ekstremalias situacijas ar didinti atsparumą nelaimėms, net 81 proc. respondentų Lietuvoje atsakė, jog prie tokios veiklos nėra prisidėję ir neketina to daryti. Tai didžiausias skaičius tarp visų ES valstybių narių.

Apklausos duomenimis, pirmosiomis nelaimės dienomis Lietuviai labiausiai pasikliautų šeima ir draugais (94 proc.), kiek mažiau, 83 proc. – skubios pagalbos tarnybomis ir kaimynais – 67 proc. apklaustųjų.

Respondentai Lietuvoje taip pat labiau linkę pasitikėti šeimos nariais ir draugais kaip informacijos apie nelaimių rizikas šaltiniu . Tačiau pirmiausia informacijos apie nelaimes ieškotų nacionalinėje žiniasklaidoje (65 proc.).

Paklausti, kokių priemonių ėmėsi, kad būtų pasiruošę nelaimei ar kritinei situacijai, 66 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigė, jog turi žibintuvėlį arba žvakių, 54 proc. turi pirmosios pagalbos vaistinėlę, o 42 proc. yra sukaupę maisto ir gėrimų atsargų.