Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinta 19 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų. Devyni nustatyti Panevėžio apskrityje, po tris – Kauno ir Vilniaus apskrityse, po du – Šiaulių ir Klaipėdos apskrityje. Dėl turėtų kontaktų su patvirtintais COVID-19 atvejais užsikrėtė dvylika asmenų, penki atvejai yra įvežtiniai, dviejų žmonių užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Ketvirtadienio popietę pranešta, kad koronavirusas nustatytas P. Mažylio gimdymo namų Kaune operacinės slaugytojai. Įtariama, kad ji užsikrėtė savaitgalio ekskursijoje. Šiuo metu atliekami visų darbuotojų ir pacienčių testavimai. Įstaigoje yra 15 pacienčių.

Ekonomikos nuosmukis. Lietuvos ekonomika dėl įvesto karantino smuko mažiau nei tikėtasi. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos bendrasis vidaus produktas sumažėjo 5,1 proc. Pandemijos įkarštyje daugelis ekonomistų prognozavo, kad nuosmukis gali būti dviženklis. „Skaičius maloniai nustebino“, – žurnalistams sakė centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Ekonomistų teigimu, daugelis į vidaus rinką orientuotų ūkio sektorių atsitiesia sparčiai, tačiau eksportuotojų nuotaikas temdo neapibrėžtumas, be to, augant susirgimų skaičiui, gyventojai taip pat gali imti riboti išlaidas, o verslas atidėti investicijas.

Referendumų tvarka. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad naujos redakcijos Referendumo įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nes jis priimtas netinkamai – teisės aktas turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas, o ne paprastas įstatymas. Teismas įpareigojo Seimą Referendumo konstitucinį įstatymą priimti iki kitų metų liepos 1 dienos. Naujasis įstatymas drastiškų pakeitimų neįvedė, bet suderino procedūras su rinkimų tvarka ir sudarė galimybę šalia tradicinių balsavimo vietų diplomatinėse atstovybėse steigti papildomus balsavimo punktus.

ES pinigai. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su devynių ministerijų vadovais aptarti ES lėšų panaudojimą nuo 2021 metų. Šalies vadovo teigimu, europiniai pinigai turi būti nukreipti reformoms įgyvendinti ir aukštai pridėtinei vertei ekonomikoje kurti. ES sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, bendra europinė parama Lietuvai 2021-2027 metų finansinėje perspektyvoje bus 1,7 mlrd. eurų didesnė nei 2014-2020 metų biudžete. Analitikai sako, kad tai gali būti paskutinė proga Lietuvai pertvarkyti ekonomiką, nes vėliau parama gerokai smuks.

Nemokamas transportas. Tauragės rajonas rajonas tapo antrąją šalies savivaldybe, kurioje viešasis transportas tiek rajono gyventojams, tiek svečiams nuo rugpjūčio bus nemokamas. Nuo metų pradžios nemokamai kursuoti viešuoju transportu galima Šilalės rajone.

Virusas kaimynystėje. Lenkijoje per parą nustatyta 615 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų – šis skaičius yra didžiausias šalyje nuo epidemijos pradžios. Nuo koronaviruso per dieną mirė 15 lenkų. Latvijoje per parą patvirtinti keturi nauji užsikrėtimo atvejai, Estijoje – devyni. Baltarusijoje nustatyti 147 nauji COVID-19 atvejai, penki užsikrėtusieji mirė. Apie rekordinį susirgimų skaičių pranešė ir Ukraina – čia per parą užregistruoti 1197 nauji atvejai.

Virusas JAV. Jungtinėse Valstijose COVID-19 aukų skaičius viršijo 150 tūkst. Per parą užfiksuota daugiau kaip 1200 naujų mirčių. Pavasario pabaigoje epidemija JAV buvo sulėtėjusi, bet pastaruoju metu vėl suintensyvėjo, ypač pietinėse ir vakarinėse valstijose. Ypač smarkiai nukentėjo Florida, skelbianti apie rekordinius mirštamumo rodiklius.

JAV rinkimai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas iškėlė idėją atidėti lapkričio 3 dieną planuojamus prezidento rinkimus. Perrinkimo siekiantis prezidentas tviteryje parašė, kad balsavimas paštu būtų nesąžiningas. Federalinių rinkimų datas nustato Kongresas, o Konstitucijoje nenumatyta galimybė atidėti prezidento inauguraciją, kuri planuojama 2021-ųjų sausio 20-ąją.

Baltarusijos kaltinimai. Baltarusijos pareigūnai apkaltino išvakarėse sulaikytus Rusijos piliečius ir prezidento Aleksandro Lukašenkos kritikus Sergejų Tichanovskį bei Nikolajų Statkevičių prieš valstybės vadovo rinkimus planavus masinius neramumus. Šis pareiškimas paskelbtas dieną po to, kai Baltarusijos saugumo tarnybos šalia Minsko sulaikė 32 Rusijos piliečius, kaip manoma, priklausančius Rusijos privačiai karinei kompanijai „Wagner“. Kremlius kaltinimus situacijos Baltarusijoje destabilizavimu vadina prasimanymais, o žiniasklaidoje sklando versija, kad Rusijos kovotojai galėjo tranzitu per Baltarusiją vykti į kurią nors kitą šalį.

Suvaržymai Honkonge. Dvylikai Honkongo demokratijos aktyvistų Kinijos valdžia užkirto kelią kandidatuoti rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose. Tarp šių asmenų yra ir Joshua Wongas – vienas garsiausių Honkongo prodemokratinio judėjimo veikėjų. Jis šį draudimą pavadino „didžiausiu kada nors buvusiu puolimu“ prieš miesto prodemokratinį judėjimą. Honkongui vadovauja Pekinui lojalūs statytiniai, tačiau rugsėjo pradžioje čia vyks Įstatymų Leidžiamosios Tarybos rinkimai. Šią instituciją sudaro 70 narių, pusė jų renkami tiesioginiuose rinkimuose.

„Huawei“ proveržis. Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“ aplenkė „Samsung“ ir tapo didžiausia išmaniųjų telefonų pardavėja pasaulyje. Tyrimų įmonė „Canalys“ paskelbė, kad antrąjį šių metų ketvirtį „Huawei“ iš savo sandėlių išsiuntė 55,8 mln. įrenginių, o „Samsung“ – 53,7 mln. vienetų. „Huawei“ yra atsidūręs Kinijos ir JAV geopolitinio ginčo epicentre, Vašingtonui tvirtinant, kad bendrovė kelia grėsmę kibernetiniam saugumui.

Marso tyrimai. NASA paleido į Marsą gyvybės pėdsakų ieškosiantį aparatą „Perseverance“. Jei viskas vyks pagal planą, marseigis pasieks Raudonąją planetą 2021 metų vasario 18 dieną. Toną sveriantis nedidelio visureigio dydžio aparatas turi 19 vaizdo kamerų ir du mikrofonus, kurie, kaip tikisi mokslininkai, leis pirmąkart įrašyti Marso garsus. Naujasis marsaeigis taip pat turi 2 m ilgio robotizuotą ranką, o energiją jam tiekia nedidelis atominis generatorius. Pagrindinė „Perseverance“ užduotis bus ieškoti įrodymų, kad planetoje galėjo egzistuoti senovinės gyvybės formų.