Apžvelgė Žolinės orų rekordus: kokių netikėtumų galime įžvelgti?

Žolinė – vasaros ir rudens sandūra, svarbiausių lauko darbų pabaiga. Pasak etnologų, lietuviams nuo seno ši šventė buvusi atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena, derliaus paaukojimo ir pašventinimo šventė. Jau nupjauti ir suvežti į kluonus javai, nunoko vasarinis sodų derlius, jau paragauta ankstyvųjų bulvių ir grybų.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai, kasdien pateikiantys orų prognozes, pateikia ir kokie Žolinės orai pasitaiko dažniau ir kokių rekordų buvo užfiksuota ankstesniais metais.

Šios dienos vidutinė daugiametė (1991-2020 m. vidurkis) oro temperatūra Lietuvoje – 17,3 laipsnio: nuo 16,4 laipsnio šilumos Laukuvoje iki 18,8 laipsnio Nidoje.

Nuo 1961 m. vėsiausios Žolinės buvo 1965 metais. Tuomet vidutinė paros temperatūra buvo 10,3-13,2 laipsnio. Labiausiai dieną buvo sušilę Raseiniuose, iki 17,2 laipsnio, vėsiausia naktį buvo Ukmergėje – 3,2 laipsnio. Nors diena buvo žvarboka, kritulių iškrito tik vietomis ir jų kiekis nebuvo didelis.

Sinoptikai pastebi, kad XXI a. gana vėsios buvo 2019, 2009 ir 2004 m. Žolinės.

Pačios karščiausios Žolinės buvo 2010 m. – vidutinė paros oro temperatūra meteorologijos stotyse gerokai viršijo 20 laipsnių: buvo tarp 24,2 ir 28,2 laipsnio. Aukščiausia temperatūra fiksuota Vilniuje – 34,3 laipsnio Naktis taip pat buvo karšta: daugiau nei pusėje meteorologijos stočių fiksuotos tropinės naktys, kai minimali oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20. Negausių kritulių pasitaikė tik vietomis.

Dažniau per Žolines nelyja: nuo 1961 metų 11 kartų nelijo visoje Lietuvoje, 16 kartų negausūs krituliai fiksuoti tik vietomis, o visoje Lietuvoje lijo tik 4 kartus – 1961, 1981, 1987 ir 1996 metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Silpnina tauta

Silpnina tauta  portretas
Žole linksta nuo vejo
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių