Italijos pakrantėse per Kalėdas veiksmas buvo tik dar intensyvesnis. Kadangi oro sąlygos buvo geros, atplaukiančių nelegalų srautas dar išaugo. Skaičiuojama, kad per keturias dienas nevyriausybininkai į krantą išplukdė pusantro tūkstančio migrantų. Šventinio laikotarpio rekordas – 723 nelegalai per parą. Kiek anksčiau Europos Parlamento pirmininkė pranešė apie istorinę dieną.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Po maždaug dešimties metų Europai pavyko susitarti dėl naujų migracijos ir prieglobsčio taisyklių. Tikslas – nelegalią migraciją sumažinti, nes Europos Sąjungos valstybėms tenka spręsti nedirbančių atvykėlių aprūpinimą, augantį nusikalstamumą, terorizmo grėsmes.

„Būtent todėl ir pavyko. Europos Sąjunga taip sutverta nuo pat susikūrimo. Visi pokyčiai ateina po didelių krizių, didesnių ar mažesnių krizių“, – aiškino europarlamentarė Rasa Juknevičienė.

Vokietija susitarimą pasveikino ir sakė, kad jo reikėjo jau seniai.

„Žmonės dažnu atveju nesugeba integruotis į Vakarų visuomenes. Matome neramumus Švedijoje, matome ir kitose šalyse. Galiausiai atsispindi rinkimų rezultatuose, manau, tai nėra paskutinis faktorius“, – kalbėjo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Europos Sąjungos tarybos ir Europos Parlamento derybininkai tarėsi kelias paras. Europos parlamento pirmininkė Roberta Metsola, kilusi iš prie Viduržemio jūroje esančios Maltos, sako iš patirties žinanti, ką tai reiškia.

„Turbūt svarbiausias šios kadencijos teisėkūros paketas. 2019-aisiais tai buvo labiausiai rūpintis klausimas mūsų piliečiams. Daugeliui jis ir išlieka svarbiausias“, – sakė R. Metsola.

Nauju paktu numatoma greitesnė migrantų patikra, pasieniuose atsiras sulaikymo centrai. Tie, kurie prieglobsčio negaus, bus lengviau ir greičiau išsiųsti į kilmės šalį. Taip pat atsiras solidarumo mechanizmas – arba šalys sutiks migrantais dalintis, arba susimokės. To siekė itin didelius nelegalų srautus priimančios pietinės valstybės. Įrašyta ir tai, dėl ko stengėsi Lietuva – atsiranda terminas „migrantų instrumentalizavimas“.

„Jeigu ji organizuojama nedraugiškų režimų, tuomet laisvesnės sąlygos valstybei narei, prie kurios sienų atsitinka tokie iššūkiai, reaguoti. Tai yra prašyti ir solidarumo, ir apsaugos, ir kitokių priemonių“, – aiškino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Bet kairiųjų pažiūrų politikai šia reforma piktinasi. Teigia, kad pakrantėse atsiras kalėjimai ir bus žiauru. Toliau naująjį paketą turės patvirtinti Europos Parlamentas. O ten, kaip pasakojo R. Juknevičienė, kairieji piktinasi net išgirdę terminą „nelegalus migrantas“ ir reikalauja sakyti „nereguliarus migrantas“.

„Visokių bus Europos Parlamente, bet dabar jau kai suderėta, tai paprastai didelių diskusijų nebebūna“, – įsitikinusi R. Juknevičienė.

Todėl didysis iššūkis greičiausiai bus ne Briuselis, o Budapeštas, nes patvirtinti turės ir Taryba.

„V. Orbanas jau pasakė, kad negali būti jokio bendro Europos Sąjungos mastu priimto susitarimo dėl migracijos ir prieglobsčio. Jis nori išimčių ir apskritai nedalyvauti tokiuose susitarimuose“, – sakė europarlamentaras Petras Auštrevičius.

V. Orbanas jau pasakė, kad negali būti jokio bendro Europos Sąjungos mastu priimto susitarimo dėl migracijos ir prieglobsčio.

Vengrija pasisako prieš solidarumo mechanizmą ir pareiškė, kad prieš savo valią nieko neįsileis ir Briuselis nenurodinės.

„Žinant V. Orbano politines nuostatas ir jo neprognozuojamą elgesį, manau, šitam susitarimui gresia būti nepatvirtintam Taryboje“, – tikino P. Auštrevičius

„Bet tai ką, jis nori, kad liktų taip, kaip dabar? Dar blogiau – visiškai kiauros sienos. Tai yra žingsnis į priekį. Aišku, ir manęs netenkina, norėčiau dar griežtesnio migracijos paketo, bet visada reikia nusileisti kažkur“, – tvirtino R. Juknevičienė

Europos sienų apsaugos agentūros „Frontex“ duomenimis, 2023-iaisiais neteisėtų sienos kirtimų buvo per 355 šimtus tūkstančių. Tai – didžiausias skaičius nuo 2016-ųjų.