Ar pagrįstai nuo karo prievolės atleidžiami tik tradicinių religijų dvasininkai?

  • Teksto dydis:

Konstitucinis Teismas (KT) nagrinės, ar įstatymų nuostatos, jog nuo karo prievolės atleidžiami tik valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai, neprieštarauja Konstitucijai.

Į KT išaiškinimo kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), nagrinėjantis administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl atsisakymo atleisti Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos dvasininką nuo karo prievolės.

Prašoma išaiškinti, ar tokia Karo prievolės įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijos 29-ajam straipsniui, kuriame įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.

VAAT kilo abejonių, ar nuostata nėra diskriminacinė, nes pagal ją nuo Konstitucijoje įtvirtintos pareigos atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atleidžiami tik devynių valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų dvasininkai.

Tuo metu Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybė pripažįsta ne tik tradicines, bet ir kitas religines organizacijas, „jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai“. Tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, tiek valstybės pripažintos, tiek nepripažintos netradicinės religinės bendruomenės pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą negali tapti tradicinėmis Lietuvoje, ir todėl jų dvasininkai negali būti atleisti nuo karo prievolės.

VAAT savo prašyme atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, kad demokratinėje visuomenėje valstybė privalo gerbti religinių mažumų atstovų, įskaitant Jehovos liudytojus, įsitikinimus ir suteikti jiems galimybę, atsisakius net beginklės karo tarnybos, tarnauti visuomenei jiems priimtinu būdu.

Pasak KT pranešimo, EŽTT pažymi, jog religinėms bendruomenėms gali būti suteiktas privilegijas laiduojantis statusas, tačiau valstybė turi užtikrinti, kad jo suteikimo kriterijai būtų taikomi be jokios diskriminacijos.

Karo prievolės įstatymas numato, kad nuo karo prievolės gali būti atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Petras

Petras portretas
manau karo prievolę privalo atlikti visi dvasininkai be jokių išimčių ir religijos statuso-tai meilė tėvynei ir vyriškumo išraiška.Tik NEVEIKSNYS gali būti atleistas nuo šios pareigos.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių