- Rūta Grigolytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne darbo Darbo diena mažo darbo užmokesčio ir nedarbo kontekste. Taip gali atrodyti idėja Tarptautinę darbo dieną nedirbti, dėl ko atsiranda papildomi praradimai darbuotojui, darbdaviui, valstybės biudžetui.
Kitu požiūriu, ši XIX a. pabaigoje Prancūzijoje gimusi šventė gali būti tikrai smagi bei motyvuojanti. Tarptautinės darbo dienos prasmė – pagerbti darbuotojus, atkreipti dėmesį į jų teises, saugą, sveikatą.
Kaip vertina Darbo dienos šventimą nedirbant, portalui LRT.lt pasakojo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, buvęs socialinės apsaugos ministras, Vilniaus universiteto docentras dr. Teodoras Medaiskis ir Lietuvos laisvos rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.
- Kokia prasmė yra Darbo dieną paversti ne darbo diena? Su kolegomis, juokais kalbant, prasta šventė?
Artūras Černiauskas: Paklauskime kitaip: ar prasminga per darbo šventę dirbti? Kaip dirbant švęsti? Suprantu, kad koks nors valdininkas, biurokratas, sėdintis prie stalo ir darbo metu galintis švęsti, jis ir tegali švęsti. Tačiau jeigu darbuotojas stovi prie konvejerio, prie staklių ar statybose, kaip jis gali švęsti? Tam ir yra ne darbo diena, kad Darbo dieną būtų galima švęsti laisvai, o ne pasislėpus nuo viršininkų, slaptai. Anksčiau būdavo populiarios ir gegužinės, žmonės susirinkdavo, pabendraudavo. Kai kur būna protesto akcijos, bet jos šią dieną vis tiek būna su šventiniu atspalviu, su aptarimais, diskusijomis. Tai vienintelė šventė per metus, kuri yra skirta dirbančiajam. Yra Motinos, Tėvų, mirusiųjų dienos, visokios religinės ir valstybinės dienos, o dirbančiam žmogui ši diena skirta vienintelė.
Dr. Teodoras Medaiskis: Kurias dienas laikyti ne darbo dienomis, priklauso nuo šalies tradicijų, papročių, įpročių. Politikai turi jausti savo rinkėjų nuostatas, poreikį. Kalbant apie gegužės 1-ąją, ši šventė visuomet būdavo kiek kontroversiška. Ji būdavo labai siejama su tarybine valdžia, nors nėra vien tarybinė šventė. Net negalėčiau pasakyti, kaip, būdamas Seimo narys, balsuočiau dėl šios šventės. Tačiau, ačiū Dievui, Seimo narys nesu ir spręsti asmeniškai dėl to nereikia – tuo ir džiaugiuosi. Kaip tie, kurie priima įstatymus, jaučia visuomenės nuostatas, poreikius, prioritetus, tokius ir sprendimus priima.
Kaetana Leontjeva: Iš tiesų keistoka atrodo švęsti darbą nedirbant. Kitas klausimas, ar žmonės tikrai šią dieną švenčia, ar jiems tai eilinė ne darbo diena, kuomet net nėra susimąstoma apie darbo prasmę ir platesnę paskirtį. Profsąjungos turi tam tikrą eiseną šia proga, siekia atkreipti dėmesį, bet apskritai Lietuvoje mažiau nei dešimtadalis dirbančiųjų priklauso profsąjungoms. LLR institutas jau ne vienerius metus siūlo pagerbti ir paminėti mokesčių mokėtojus. Jiems galėtų būti skirta atmintina diena, bet tikrai ne ne darbo. Šią dieną galima būti pagerbti mokesčių mokėtoją, kuris sunkiai dirba, ir dažnai, kai būna keliami mokesčiai, jis net neturi progos pasisakyti, išsakyti savo nuomonės, o neturi laiko protestuoti, žygiuoti eisenose. Pagarbos mokesčių mokėtojams tikrai trūksta, o jų sunešti pinigai dažnai net neefektyviai išleidžiami.
- Viena ne darbo diena, įvairiais skaičiavimais, valstybei kainuoja milijonus litų per metus. Mažai uždirbantys šią dieną taip pat gali turėti nuostolių, nors ir netiesiogiai.
T. M.: Suprantama, kad kiekviena papildoma nedirbama diena mažina bendrąjį vidaus produktą, mažiau pagaminama, gal ir žmonės uždirba mažiau, priklausomai nuo turimų sutarčių. Antra vertus, juk neatšauksime, pavyzdžiui, Velykų, nes tądien mažiau uždirbama. O dėl kitų ne darbo dienų yra daugiau politinio nusiteikimo klausimas. Žinoma, tai yra tam tikras praradimas šaliai produkto prasme, bet to nereikia absoliutinti. Negalima visko suvesti į ekonominius vertinimus, nes, kaip minėjau, tuomet visų švenčių tektų atsisakyti.
K.L.: Apskritai Lietuvoje turime per daug ne darbo dienų. Žinoma, tai kainuoja visų pirma tiesiogiai patiems žmonėms, kai jie gauna mažesnius atlyginimus, galų gale tai atsiliepia ir šalies biudžetui. Jeigu turėtume mažiau ne darbo dienų, tai būtų prielaida mums turtingiau gyventi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Vaikšnoras paskirtas kariuomenės vadu: šias pareigas pradės eiti liepos pabaigoje
Prezidentas Gitanas Nausėda brigados generolą Raimundą Vaikšnorą antradienį paskyrė Lietuvos kariuomenės vadu. ...
-
Lietuvoje daugėja užklausų dėl keturių dienų darbo savaitės: ne visi sektoriai yra pajėgūs?
Lietuvoje daugėja trumpiau dirbančių – nebe penkias dienas, kaip įprasta, o keturias. Valstybinė darbo inspekcija vis dažniau sulaukia darbdavių užklausų, kaip reikėtų organizuoti keturių dienų darbo savaitę. Tokių įmonių vadovai viliasi...
-
Lietuvos kariai už 22,5 tūkst. eurų įsigis naujų drabužių komplektų2
Gynybos resursų agentūra sudarė 22,5 tūkst. eurų vertės sutartį dėl naujų drabužių komplektų įsigijimo. ...
-
Apie artimiausių dienų orus: kai miestas tampa viena didele sauna, belieka tik prisitaikyti
„Kai miestas tampa viena didele sauna, belieka tik prisitaikyti“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, pasidalijusi ir artimiausių dienų orų prognoze. ...
-
Meteorologas atskleidė, kas lėmė Lietuvą siaubusio pavojingo viesulo susiformavimą4
Praėjusią savaitę Lietuvoje siautė ne tik audra, bet ir daug baimės sukėlęs viesulas. Šeštadienį Šiaulių gyventojai užfiksavo neeilinį gamtos reiškinį. „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje&l...
-
Studentų pagalba emigrantų vaikams1
Į Lietuvą atvykę užsieniečių vaikai neretai susiduria su problemomis mokykloje – kalbos barjeru, mažesniu pasitenkinimu mokslu ir gyvenimu. 2022 m. Lietuvoje gyveno apie 188 tūkst. užsienio gyventojų, daugiausia – iš Ukrainos. ...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti penki migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą apgręžti penki neteisėti migrantai, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Liepos 16-oji Lietuvoje ir pasaulyje4
Liepos 16-oji, antradienis, 29 savaitė. ...
-
„Statykit prie savo namų“: Tauragės ir Šilalės gyventojai priešinasi poligonų steigimui25
Šilalės ir Tauragės rajonuose ketinant įsteigti taktiniam manevravimui skirtus poligonus, institucijų ir kariuomenės atstovams dar teks ieškoti būdų, kaip patiems taktiškai išmanevruoti tarp šalies saugumo poreikių ir...
-
Rusijos sąmokslai žudyti: koks pavojus Lietuvoje?
Po atskleisto Rusijos sąmokslo nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą, Vokietijoje kilo politikų pasipiktinimas. Pats verslininkas dabar yra saugomas specialiųjų tarnybų. Pasigirdo net ir tokių kalbų, kad dabar mirtina...