- Gintarė Kavaliauskaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paklausti, ar rūšiuoja atliekas, teigiamai atsako daugiau nei 90 proc. žmonių, tačiau ne visi tai daro tinkamai. Apie 50 proc. pakuočių konteineriuose randamų atliekų juose atsidurti neturėtų.
Palyginti su praėjusiais metais – rūšiuojančių 4 proc. daugiau.
„Didžiausia bėda ta, kad gyventojai rūšiuoja, ir jie nori rūšiuoti, bet nežino, kaip tai reikia daryti“, – teigė „Žaliojo taško“ vadovas Almontas Kybartas.
Kad būtų aiškiau, kiek šalies gyventojų tinkamai rūšiuoja, visą lietuvių tautą galima palyginti su krepšinio komanda. Penki komandos nariai ir treneris rūšiuoja gerai, o sėdintiems ant suoliuko ne taip gerai sekasi.
„Deja, pati rūšiavimo statistika, jau tai, ką gauname iš rūšiavimo konteinerių, vis dar nedžiugina, nes juose yra labai daug ne pakuotės atliekų“, – nusivylimo neslėpė A. Kybartas.
Deja, pati rūšiavimo statistika, jau tai, ką gauname iš rūšiavimo konteinerių, vis dar nedžiugina
Lietuva siekia ambicingų tikslų, kad kuo mažiau atliekų nugultų sąvartynuose. Didžioji dalis jų turės būti perdirbtos ir paruoštos pakartotinai.
„Tikslai, kuriuos turi pasiekti visos valstybės narės, įskaitant ir Lietuvą, tai – 2035 metais turėsime pasiekti 65 proc. 2030 metais tas tikslas yra mažesnis – 60 proc“, – skaičiais dalijosi Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja Greta Česnaitytė.
Tačiau, ar tai – įmanoma? Pakuočių atliekas tvarkanti įmonė abejoja, mat tikslų siekti trukdo skirtingos rūšiavimo taisyklės savivaldybėse. Žmonės jas interpretuoja kiekvienas savaip.
„Vienur leidžiama mesti plastmasinius žaislus, nors žaislo gamybos procese gali būti panaudota daugelis plastiko rūšių“, – aiškino „Žaliojo taško“ vadovas.
Rūšiuojantys nesutaria ir dėl pakuočių plovimo.
„Nereikia nieko skusti, lupti, plauti ir t. t. Reikia ištuštinti maisto atliekas ir tiesiog išrūšiuoti į tuos konteinerius, kurie yra skirti pakuočių atliekoms“, – priminė A. Kybartas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Aplinkos ministerija teigia, kad savivaldybėms pateiktos vienodos rūšiavimo gairės, tačiau dėl pasitaikančių interpretacijų, inicijavo Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus.
Reikia ieškoti finansavimo šaltinių
„Mes nustatytume tuos pagrindinius reikalavimus, ką būtų galima mesti į antrinių žaliavų konteinerius ir šių reikalavimų turėtų laikytis tiek savivaldybės, tiek gamintojų importuotojų organizacijos, kai jos komunikuotų su gyventojais. Iš tiesų susiduriame su tuo, kad ta informacija pateikiama prieštaringa“, – pripažino Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja.
Iki 2030 metų siekiama, kad sąvartynuose atsidurtų ne daugiau kaip 5 proc. atliekų.
Asociacijos, atsakingos už regioninių atliekų tvarkymą, prezidentas sako, jog vargu ar pavyks be infrastruktūros ir investicijų.
„Reikia ieškoti finansavimo šaltinių. ES lėšos tam yra tikrai labai geras dalykas, nes savivaldybei prisidėti reikia labai nedaug, bet jos turi būti tinkamai paskirstytos“, – kalbėjo Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Žilvinas Šilgalis.
Prieš metus tris kartus padidintas mokestis už atliekų tvarkymą sąvartynuose – visa tai gula ant gyventojų pečių. Taigi, kaip teigia Ž. Šilgalis, kol nebus investuota į infrastruktūrą, įmokos už atliekų tvarkymą tik didės.
„Norint, kad jis nebrangtų drastiškai ir neproporcingai toms įdėtoms investicijoms, reikia viską daryti teisingai, nuosekliai, apgalvotai ir koordinuotai“, – akcentavo Ž. Šilgalis.
Seimas atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus svarstys rudens sesijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas68
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...