- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
II-osios pakopos pensijų fondams praėję metai buvo vieni iš prasčiausių istorijoje – žmonės, kaupiantys pensijai, prarado šimtus milijonų eurų. Tačiau šiemet, neatsiklausus žmonių, jie ir vėl turi būti priklausomi nuo fondų. O kai kurie šią sistemą netgi vadina 100-mečio afera.
Nuomonėmis apie privačių pensijų fondų ir nuolatinių pensijų reformų ydas bei privalumus dalijosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė.
Dalis privačiuose pensijos fonduose kaupiančių žmonių jaučiasi sutrikę, mat pernykščiai metai atnešė didžiulius nuostolius visiems kaupiantiems. O skaudžiausia turėtų būti tiems, kurie netrukus išeis į pensiją, mat jų kaupiami pinigai per 3 metus paaugo vos 1 proc.
Kaip laidoje tikino I. Ruginienė, privatūs pensijų fondai savaime nėra blogis. Anot jos, visas pasaulis tuo naudojasi, o apie savo gerovę senatvėje taip pat būtina galvoti. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkę neramina kitos priežastys.
Aš, suaugęs žmogus, suprantu, kad mano išmokos dėl to bus mažesnės.
„Mes kritikuojame būtent automatinį žmonių įrašymą ar net parinkimą į pensijų fondą, kuomet tavęs niekas neklausia, į kokį tu nori. Automatiškai įrašius, jūs niekur nededate savo parašo. Su savo pinigais, jei juos uždirbu pakankamai sudėtingai ir noriu juos kažkam atiduoti – investavimui ar kaupimui – aš ateinu pas paslaugos tiekėją, mes susėdame, susitariame dėl sąlygų, abi pusės prisiima rizikas, ir aš, žinodama, kas bus toliau, dedu parašą ant popieriaus ir atiduodu pinigus. Jei paslauga man nepatinka, aš turiu turėti teisę pasirinkti kitą paslaugos tiekėją, sudaryti su tais pinigais naują sutartį ir eiti toliau. Dabar šis procesas yra eliminuojamas“, – pastebėjimas dalijosi ji.
Savo ruožtu M. Lingė nepraleido progos sureaguoti į skambų I. Ruginienės pasisakymą apie tai, jog II-ąją pensijų kaupimo pakopą būtų galima prilyginti 100-mečio aferai.
TV3 nuotr.
„Jei tai būtų grynoji afera, tai, matyt, jau reikėtų dėti atrankius Vilijai Blinkevičiūtei, kuri 2003 metais atnešė tokį modelį į Seimą, taip pat Sauliui Skverneliui ir Linui Kukuraičiui, kurie praėjusioje kadencijoje numatė automatinį mechanizmą“, – ironizavo jis.
Taip pat M. Lingė primins, kad automatinis įtraukimas į pensijų fondus jau yra vertintas ir praeityje – klausimas netgi buvo pasiekęs Konstitucinį Teismą: „2020 metų vasarį Konstitucinis Teismas pasakė, kad jie mato tai kaip sistemą. Tai nėra vien privatus reikalas, kadangi yra įdedami ir valstybės pinigai, naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Ir kuriamas tikslas – pasirūpinti papildomomis pajamomis senatvei.“
Anot M. Lingės, iš viso 12-os Europos valstybių dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje yra privalomas. Tačiau Lietuvos tarp jų nėra, mat to galima atsisakyti.
M. Lingės teigimu, sausio mėnesį „Sodra“ kasmet išsiunčia gyventojams apie tai primenančius laiškus, o jei pastarieji jų nepasiekia – bandoma juos įspėti registruotais laiškais. Ir net tais atvejais, jei žmogus per klaidą yra įtraukiamas į pensijos kaupimą be savo žinios, jam lieka galimybė tai apskųsti.
„Praėjusiais metais „Sodra“ gavo virš 2000 skundų, kad žmonės automatiškai, nieko nežinodami, buvo įtraukti. Apie trečdalis – virš 700 – buvo pripažinti kaip pagrįsti. Ir tie žmonės išsisprendė tuos klausimus“, – sakė jis.
I. Ruginienė M. Lingei prieštaravo.
„Į mus kreipėsi daugybė žmonių, mes išgirdome daugybę istorijų. Niekas nekalba apie registruotus laiškus – visi sako tik tai, kad jų niekas neinformavo. Kita vertus, minite, kad daug šalių turi privalomą sistemą. Klausykite, Lietuvoje jau yra privalomas kaupimas. Analogo, kad automatiniu būdu žmogus būtų įtraukiamas taip, kaip dabar yra Lietuvoje, Europoje nėra. Todėl gudrauti nereikėtų“, – pastebėjo ji.
Anot jos, norint išspręsti pasikartojančias problemas, šioje vietoje automatinio kaupimo būtų geriausia atsisakyti išvis.
„Automatinis įtraukimas – problema, apie kurią jums visi sako atviru tekstu. Antras dalykas – kai automatiniu būdu žmogų įtraukiate, kai jis jau nebepasitraukia ir visam gyvenimui ten lieka, tai kas čia per 12-os mėnesių įmokos sustabdymas? Kodėl aš jos negaliu sustabdyti tiek, kiek noriu? Jei mano sudėtinga finansinė situacija? Aš, suaugęs žmogus, suprantu, kad mano išmokos dėl to bus mažesnės. Bet šiandien mano situacija yra tokia. Tas reguliavimas… Tai kaip su viena ranka duoti saldainį, o kita – botagą“, – tvirtino ji.
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val., per TV3.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pažeidimai nustatyti 23 Palangos maitinimo įstaigose iš 331
Daugumoje šiemet patikrintų Palangos maitinimo įstaigų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustatė pažeidimų, šeštadienį praneša portalas tv3. ...
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...