„Sprendimas dėl reaktoriaus korpuso pakeitimo jau priimtas“, – sakė jis. Ministras neįvardijo subrangovo, dėl kurio kaltės šis incidentas įvyko, bet pridūrė, jog tai – Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ įmonė.

Ministras neįvardijo subrangovo, dėl kurio kaltės šis incidentas įvyko, bet pridūrė, jog tai – Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ įmonė.

„Jau priimtas atitinkamas sprendimas dėl šio subrangovo. Svarbus pats faktas – tai rimtas subjektas, kurio saugumo faktorius yra esminis“, – pabrėžė V. Potupčikas.

Baltarusijos priežiūros institucija „Gosatomnadzor“ ketvirtadienį popiet pranešė gavusi oficialų pranešimą apie sprendimą keisti reaktoriaus korpusą.

„Gautas oficialus dokumentas apie sprendimą pakeisti Baltarusijos AE pirmojo reaktoriaus korpusą“, – agentūrai „Interfax“ sakė „Gosatomnadzor“ viešųjų ryšių skyriaus vadovas Olegas Sobolevas.

Tuo tarpu Astravo AE statanti „Rosatom“ kol kas nepranešė, jog sulaukė iš Baltarusijos oficialaus tokio sprendimo patvirtinimo.

„Rosatom“ mano, jog komentuoti šią informacija per anksti, nes iš Baltarusijos oficialių pranešimų apie tai kol kas negauta“, – pranešė Rusijos korporacijos spaudos tarnyba.

„Rosatom“ taip pat pranešė, jog bendrovė „Sezam“, kuri yra kalta dėl šio incidento, nėra jos įmonė.

Liepos 10 dieną Astravo AE nukritus montuojamam reaktoriaus korpusai, Baltarusijos energetikos ministerija sustabdė reaktoriaus montavimo darbus. „Rosatom“ šio incidento faktą pripažino, pabrėždama, jog įranga nebuvo apgadinta, tačiau pažymėjo, kad užsakovo prašymu reaktoriaus korpusą pakeistų.

Lietuvos Vyriausybė dėl šio incidento įteikė notą Baltarusijai. Lietuvos užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrai taip pat išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui Šefčovičiui ir energetikos komisarui Migeliui Ariasui Kanetei, informuodami apie incidentą bei prašydami aktyvaus ES įsitraukimo sprendžiant branduolinės saugos klausimą.

50 kilometrų nuo Vilniaus statoma Astravo AE turės du reaktorius, kurių kiekvieno galia bus 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2018 metais, o antrasis turėtų pradėti veikti 2020 metais.