JAV sankcijas Baltarusijai, apimančias ir per Lietuvą eksportuojančią „Belaruskalij“, paskelbė rugpjūčio pradžioje, jos įsigaliojo gruodžio 8 dieną, pasibaigus keturių mėnesių terminui sandoriams su „Belaruskalij“ nutraukti. Buvo tikimasi, kad panašiu metu nutrūks ir „Belaruskalij“ tranzitas per Lietuvą, nes įprastai ES dirbantys bankai nustoja aptarnauti sandorius, susijusius su JAV sankcionuotomis įmonėmis.

„Iš vienos pusės galime sakyti, kad sankcijos taikomos JAV subjektams, bet iš praktikos žinome, kad bankai nepriims atsiskaitymų už suteiktas paslaugas Lietuvoje eurais, ne tik doleriais. Įmonės, jeigu yra sankcionuotas subjektas, atsisako su juo turėti bet kokių verslo santykių vengdami rizikos ir galiu tvirtai teigti, kad nuo gruodžio, kai sankcijos įsigalios, trąšos per Lietuvą nustos judėti“, – rugpjūtį sakė M. Skuodis.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas tuomet BNS taip pat patvirtino, kad bendrovės ir „Belaruskalij“ sutartį aptarnaujantis SEB bankas informavo, jog nebevykdys jokių operacijų su Baltarusijos įmonėmis, kurioms taikomos JAV sankcijos.

Tačiau „Belaruskalij“ lapkričio antroje pusėje „Lietuvos geležinkeliams“ padarius avansinį mokėjimą už teikiamas paslaugas, pastarieji ir po gruodžio 8 dienos aptarnauja Baltarusijos bendrovės krovinius.

BNS apžvelgia svarbiausius šios istorijos akcentus ir neatsakytus klausimus.

Kada ir kaip bus nutrauktas trąšų tranzitas?

„Lietuvos geležinkeliai“, su „Belaruskalij“ turintys ilgalaikę iki 2023 metų pabaigos galiojančią sutartį, tvirtina, jog nutraukus sutartį jiems gali tekti mokėti šimtus milijonų eurų siekiančias baudas. Todėl, anot „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, pati įmonė neplanuoja ir nestabdys baltarusiškų kalio trąšų tranzito.

„Mums reikalingas valstybės institucijų teisinis sprendimas, kad sutartį su „Belaruskalij“ galėtume sustabdyti. Šis klausimas yra valstybės rankose“, – gruodžio 9 dieną tvirtino M. Bartuška.

Sankcijų įsigaliojimo išvakarėse Lietuvos valdžios institucijos tvirtino, kad už jų įgyvendinimą yra atsakingi verslo subjektai, bankai, o ne valstybės institucijos, tačiau paaiškėjus, jog „Belaruskalij“ trąšų tranzitas nenutrūko, valdžios pozicija tapo griežtesnė. Premjerė Ingrida Šimonytė jau gruodžio 8 dieną pareiškė, kad tranzitas per Lietuvą neturėtų tęstis ilgai, tačiau konkrečių datų nenurodė.

Gruodžio 9 dieną premjerė informavo, kad Vyriausybė ieško būdų, kaip be didelės žalos valstybei nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su  „Belaruskalij“.

M. Skuodis kreipėsi į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją prašydamas įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį, o vėliau pareiškė, kad sprendimus dėl sankcijų įgyvendinimo turėtų priimti arba Seimas, arba Vyriausybė. Komisijai ketvirtadienį dar nepradėjus sutarties su „Belaruskalij“ patikros, susisiekimo ministras pareiškė penktadienį pateiksiantis įstatymo ir Vyriausybės nutarimo projektus dėl sankcijų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu.

Mes kalbėjomės, ne kaip apeiti, o aiškinomės situaciją, ar galės bankai ir toliau vykdyti operacijas po gruodžio 8 dienos, nes mums kaip organizacijai tiesiogiai sankcijos nėra taikomos.

Tuo metu „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdoje kraunančio Birių krovinių terminalo vadovas Vidmantas Dambrauskas ir pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis BNS pareiškė, jog kalio trąšų tranzitas per Lietuvą negali būti nutrauktas, nes tai prieštarautų Lietuvos, ES ir JAV tarptautiniams susitarimams.

I. Šimonytė yra teigusi, kad Lietuva finansiškai yra visiškai pajėgi nutraukti baltarusiškų trąšų gabenimą per Klaipėdos uostą, tačiau tokiam sprendimui turėtų pritarti visos Europos Sąjungos (ES) šalys. Tokią valdžios poziciją galėjo lemti nuogąstavimai, kad Lietuvai priėmus sprendimą dėl tranzito nutraukimo nesant bendrų ES sankcijų, „Belaruskalij“ krovinius perims, pavyzdžiui, Latvija, todėl finansiniai praradimai Baltarusijai bus minimalūs, o „Lietuvos geležinkeliai“ patirs didelių nuostolių. Lietuvos pareigūnai taip pat mato riziką, jog dalis „Belaruskalij“ krovinių srauto be didesnių sąnaudų gali būti perkelti į Ukrainą.

Kai kurie kritikai teigia, kad patys „Lietuvos geležinkeliai“ galėjo nutraukti sutartį, tą jie gali padaryti įspėję prieš 12 mėnesių. Taip pat bendrovė arba jos akcininkė Susisiekimo ministerija galėjo kur kas anksčiau kreiptis į vyriausybinę komisiją dėl sutarties atitikimo nacionaliniam saugumui.

„Belaruskalij“ avanso aplinkybės

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos, bendrovė dar spalį pareikalavo „Belaruskalij“ pereiti prie avansinių apmokėjimų, taip siekiant išvengti rizikų dėl bankinių pavedimų, kai suteikus paslaugas už jas Baltarusijos įmonė nebeturėtų galimybės atsiskaityti.

Tačiau, anot jo, „Belaruskalij“ lapkritį savo iniciatyva padarė ir papildomus avansus. M. Bartuška ne kartą pabrėžė, kad apie „Belaruskalij“ lapkritį atliktą avansinį mokėjimą buvo informuotos tiek Susisiekimo, tiek Užsienio reikalų ministerijos. M. Skuodis patvirtino, kad ši informacija jam buvo žinoma, tuo metu G. Lansbergis teigia apie tai nieko nežinojęs.

Tai, kad „Belaruskalij“ trąšų tranzitas gruodžio 8 dieną dėl avansinių apmokėjimų nebus nutrauktas, pirmoji informacija pasirodė dar lapkričio antroje pusėje. Vienas pirmųjų apie tai užsiminė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas. 

Lapkričio 26 dieną M. Skuodis BNS taip pat sakė abejojantis, kad trąšų tranzitas sustos būtent gruodžio 8 dieną, nes „yra ir tam tikros išankstinės apmokėjimo sąlygos“ bei kitos aplinkybės.

Patys „Lietuvos geležinkeliai“ apie gautą „Belaruskalij“ avansą oficialiai pranešė tik gruodžio 8 dienos rytą.

Tiek M. Bartuška, tiek M. Skuodis „Belaruskalij“ avansą yra apibūdinę kaip „netipišką“, tačiau konkrečių detalių nepateikė. Taip pat nežinomas ir avanso dydis, nuo kurio priklauso kiek laiko dar bus teikiamos paslaugos „Belaruskalij“. Iš pradžių teigta, kad Baltarusijos įmonės kroviniai keliaus iki šių metų pabaigos, vėliau minėta ir dalis sausio mėnesio, o gruodžio 9 dieną M. Bartuška pareiškė, kad  avansu apmokėtas trąšų tranzitas dar galės vykti du-tris mėnesius.

M. Bartuška ir M. Skuodis tvirtino, kad „Belaruskalij“ avansą buvo bandoma grąžinti. Anot M. Bartuškos, grąžinti bandyta lėšas už sausio ir vasario mėnesius.

Gruodžio 10 dieną „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad šį papildomą avansą įmonė bandė grąžinti per „Swedbank“ gruodžio 7-ąją, tačiau gruodžio 8-ąją pinigai grįžo atgal į „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitą, pavedimą atmetus „Belaruskalij“ aptarnaujančio banko bankui-korespondentui.

Geležinkeliai taip pat nurodė toliau ieškantys būdų grąžinti avansą už sausį ir vasarį. Jis, BNS skaičiavimais, gali siekti apie 10 mln. eurų.

„Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ tolesnio atsiskaitymo galimybės

Kol kas nežinoma, ar „Belaruskalij“ turėtų galimybę atsiskaityti su „Lietuvos geležinkeliais“ kai pasibaigs avansu pervestos lėšos, tačiau, anot Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“, tokios galimybės dar įsigaliojant sankcijoms aktyviai ieškojo patys geležinkeliai.

Patys „Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino „Sienai“, kad didiesiems bankams atsakius, jog šie neaptarnaus mokėjimų po gruodžio 8-osios, buvo gautas „vieno iš mažųjų bankų preliminarus sutikimas, taip pat vienos elektroninių pinigų įstaigos preliminarus sutikimas“, tačiau tikėtina, „kad dėl pasikeitusios situacijos minėtų įmonių pozicija šiuo metu taip pat gali būti pasikeitusi“.

M. Bartuška sako, kad tokiais veiksmais nebuvo siekiama apeiti sankcijų.

„Mes kalbėjomės, ne kaip apeiti, o aiškinomės situaciją, ar galės bankai ir toliau vykdyti operacijas po gruodžio 8 dienos, nes mums kaip organizacijai tiesiogiai sankcijos nėra taikomos“, – gruodžio 9 dieną kalbėjo geležinkelių vadovas.

Reaguodamas į „Sienos“ pateiktą informaciją, M. Skuodis pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.