Būtina peržiūrėti Lietuvoje galiojančią bausmių sistemą, atsakomybę už kai kurias veikas švelninant, sako generalinis prokuroras Darius Valys.

„Lietuva pasižymi realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiųjų skaičiumi. Manau, kad tikrai reikėtų peržiūrėti baudžiamąją politiką, gal net bausmių sistemą ir ieškoti alternatyvų laisvės atėmimo bausmėms (...) Nesu šalininkas griežtinimo, priešingai mums reikia ieškoti švelninimo bausmių politikos“, - jis sakė trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pristatant praėjusių metų prokuratūros veiklos ataskaitą.

D.Valys pranešė, kad šiuo metu specialistai peržiūri Baudžiamąjį kodeksą, kur būtų galima šalia realių laisvės atėmimo bausmių numatyti alternatyvą - baudas.

Pasak generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio, teisingumo ministro sudarytam Baudžiamojo kodekso priežiūros komitetui prokuratūra jau yra pateikusi keletą siūlymą dėl bausmių švelninimo ir kai kurių veiksmų dekriminalizavimo.

D.Raulušaičio teigimu, pirmiausia siūloma procesus baigti ekonomiškesniu ir greitesniu būdu - baudžiamuoju įsakymu.

Taip pat siūloma švelninti bausmes už tokius, anot pareigūno, gana populiarius nusikaltimus - fizinio skausmo sukėlimą, grasinimą sutrikdyti sveikatą, taip pat siūloma svarstyti visiškai dekriminalizuoti neteisėtą valstybės sienos perėjimą. Daugelyje valstybių pastaroji veika laikoma administraciniu nusižengimu.

„Bene esminis mūsų siūlymas - peržiūrėti visų turtinių nusikaltimų apatinę ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Nuo to laiko, kai buvo nustatytas 1 MGL (130 litų - BNS) pagrobto turto vertės kaip baudžiamąją atsakomybę užtraukianti riba, daug kas pasikeitė. Ekonominė šalies situacija, žmonių pragyvenimo lygis pasikeitė. Siūlytume gal didinti iki 3-5 MGL“, - teigė D.Raulušaitis.

Be to, siūloma peržiūrėti pagrobto turto apatinę ribą, nuo kurios nusikaltimas laikomas kaip sunkus, o pagrobtas turtas - didelės vertės. Šiuo metu didelės vertės pagrobtas turtas laikomas nuo 250 MGL arba apie 32 tūkst. litų.

„Matyt, tai irgi neatitinka nūdienos ekonominių realijų“, - teigė D.Raulušaitis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas priminė, kad praėjusios kadencijos Seimas svarstė panašius siūlymus, bet tuomet sulaukta prezidentės Dalios Grybauskaitės veto.

„Praėjusios kadencijos Seime, komitete, buvo siūlyta vietoj vieno MGL didinti iki dviejų arba trijų MGL, siūlyti didinti dėl stambaus masto (...). Susilaukėme prezidentės veto, viskas buvo atstatyta atgal“, - tvirtino J.Sabatauskas.

Generalinis prokuroras minėjo, kad kalinių skaičių pataisos namuose turėtų sumažinti ir pernai įsigaliojęs Probacijos įstatymas, kur numatyta elektroninė lygtinai paleistųjų priežiūra.

„Manau, kad daugiau dėmesio turėtume skirti teisėsaugai ir jos galimybėms atskleisti nusikalstamas veikas. Pirmiausia bausmių neišvengiamumo principas - manau, čia geriausias vaistas, o ne tai, kad einama muštro, botago principu“, - kalbėjo D.Valys.