Iš viso posėdžio darbotvarkėje – 17 klausimų.

Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas BNS yra sakęs, jog tikisi, kad sprendimas dėl K. Škirpos atminimo lentos Vilniuje pakabinimo bus priimtas.

Išvadą dėl jo yra pateikęs ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).

Birželio mėnesį Nacionalinio susivienijimo iniciatyva Vilniuje, Gedimino prospekte, ant Lietuvos apeliacinio teismo pastato sienos, be leidimo buvo pakabinta atminimo lenta K. Škirpai.

Kitą dieną Vilniaus infrastruktūros prižiūrėtojos „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, nes, savivaldybės atstovų teigimu, ji įrengta neteisėtai. Būrelis žmonių mėgino neleisti nukabinti lentos, įvyko susistumdymas.

Istorikai ir visuomenė nesutaria dėl K. Škirpos (1895–1979) asmenybės vertinimo.

LGGRTC išvadoje jo veikla Antrojo pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiai. Teigiama, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Pasak centro, K. Škirpos vadovaujamas Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) antisemitizmą buvo iškėlęs į politinį lygmenį, o „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.

Komisija trečiadienį taip pat spręs dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero Artūro Visocko prašymo pripažinti, kad miesto centre esanti Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta – kapinės – propaguoja totalitarinį, autoritarinį režimą ir jų ideologijas.

Savivaldybė viliasi, kad toks sprendimas atvertų galimybę iš Šiaulių centro iškelti sovietų karių palaikus.

Desovietizacijos komisija trečiadienį taip pat svarstys kreipimusis dėl rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus Vilniuje, poetės Salomėjos Nėries paminklo sostinėje, kt.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti ir negali būti įrengiami nauji totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.