Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius, atsargos generolas leitenantas Valdas Tutkus atsistatydino dėl Lietuvos vykdomo konkurso pėstininkų kovos mašinoms įsigyti. Generolas pranešė, kad sprendimas visų pirma yra politinis, nes jau prieš metus jis žinojęs, kad tai bus vokiečių „Boxer“, nors oficialiai konkursas dar nesibaigęs ir nugalėtojas nepaskelbtas. Kita vertus, dabar jau buvęs asociacijos direktorius sako norėjęs, jog įsigijus ginkluotę, dalis jos aptarnavimo tektų asociacijos įmonėms. Taip būtų sugrąžinta dalis įsigijimo lėšų. Kilo triukšmas, kad esą V. Tutkus pasielgė neatsakingai ir netgi pakenkė visam projektui.

Negana to, jis buvo apkaltintas, kad kalba netiesą apie neskaidrų konkursą. Pats V. Tutkus mano pasielgęs tinkamai, o jo sukeltas triukšmas išeis į naudą ir konkursui, ir Lietuvos įmonėms. Beje, kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas „Savaitei“ patvirtino, kad nors ir yra viešai pareiškęs, jog „Boxer“ – tinkamiausios, dabar jau turi tokių pasiūlymų, kurie gali konkuruoti su vokiečių technika.

Lydi nesusipratimai

Didžiausią kariuomenės pirkinį nuo pat sumanymo jį įsigyti nuolat lydi nesusipratimai. Iš pradžių viešojoje erdvėje suabejota, ar gamintojams Krašto apsaugos ministerijos išsiųsti techniniai reikalavimai ne per maži, kitaip tariant, esą šarvai per ploni, o šarvuotį itin lengva sunaikinti. Kiek vėliau, šią vasarą, kariuomenės vadas pareiškė, kad kariuomenė pasirinko vokiškus šarvuočius „Boxer“ ir būtent jų siūlys įsigyti. Tačiau iš karto krašto apsaugos ministras pasakė, kad galutinio sprendimo dar nėra, o Lietuva renkasi iš kelių gamintojų pasiūlymų.

Prieš gerą savaitę buvęs kariuomenės vadas bei Gynybos ir saugumo pramonės asociacijai tuomet dar vadovavęs Valdas Tutkus pareiškė, kad jis jau prieš metus žinojęs, jog bus pasirinktos vokiškos mašinos, ir tikėtina, kad kitiems gamintojams pasiūlymai išsiųsti tik dėl akių. Esą sprendimas – ne komercinis, o politinis, be to, ir „Boxer“ kaina galbūt 35-iais procentais didesnė nei kitų kompanijų siūlymai.

V. Tutkus teigia, kad niekas jam tiksliai neįvardijęs, jog Lietuva tikrai pirks vokiškų šarvuočių, bet toks įspūdis jam susidaręs iš publikacijų žiniasklaidoje, „Boxer“ atstovų kalbų: „Aš padariau išvadą susipažinęs su gerbiamo atstovo D. Antanaičio „Facebook`e“ išsakytomis mintimis, kur buvo aiškiai parašyta, kad „Boxer“ įsigijimas nėra komercinis. Akivaizdu – jei ne komercinis, tai politinis.“

Tačiau generolo V. Tutkaus žodžius neigia ir kariuomenės vadas, ir krašto apsaugos ministras, ir politikai. Esą konkursas vis dar vyksta, o Lietuva renkasi iš 12 pasiūlymų. Visi gamintojai iš NATO šalių, tai ir prancūzai, ir amerikiečiai, ir vokiečiai. Didžiausias dėmesys skiriamas kainai, kovinei galiai, pristatymo terminams.

„Aš pats šiandien nežinau, kas bus pasiūlytas kaip geriausias variantas. Kiekvienas galime sakyti, kad kažką žinojome, ir vienas iš dvylikos būsime tas, kuris pataikė. Tai, manau, kad čia yra toks variantas“, – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Buvusio kariuomenės vado pasisakymai, kad jis žinojo apie rezultatą, tikrai yra netiesa, nes pasiūlymai labai atidžiai svarstomi. Kol kas vyksta rinkos analizė, jokių sprendimų nėra“, – tvirtina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Atsirado rimtų konkurentų

Lietuvos kariuomenės vadas iš visų pasiūlymų realiausiais laiko du arba tris. Tačiau tikina, kad galutinį sprendimą priims Valstybės gynimo taryba, kuri turėtų rinktis spalį. Beje, generolas prasitaria, kad dabar atsirado kažkokių naujų pasiūlymų, nors visai neseniai pats tikino, jog „Boxer“ – tinkamiausias variantas.

„Reikia sulaukti politinio sprendimo, bet dabar yra atsiradę pasiūlymų, kurie yra labai rimti ir gali konkuruoti su „Boxer“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas.

Kokias tikslias kainas siūlo gamintojai, neatskleidžiama, nes tai yra karinė ir komercinė paslaptis. Aišku tik tiek, kad visas pirkinys – 100 kovos mašinų – Lietuvai kainuos apie 300 mln. eurų. Pinigai nemaži, o tokiais atvejais, pasak V. Tutkaus, yra įprasta praktika, kad perkančioji šalis dalį lėšų susigrąžina pardavėjui į procesą įtraukus vietos pramonę, kuri, pavyzdžiui, dalyvauja daliniame surinkime ar steigia remonto bazę.

Šiuo atveju, buvusio kariuomenės vado teigimu, bent jau vokiečių gamintojas Lietuvos ekonomikos dalyvavimo nemato. Būtent ekonominė nauda, pasak V. Tutkaus, ir buvo pagrindinis faktorius nulėmęs tai, kad jis prabilo viešai. O kaltinimai, kad jis protegavo Gynybos ir saugumo pramonės asociacijai, kuriai pats vadovavo iki šios savaitės, priklausančias įmones, esą yra nepagrįsti. Esą patys vokiečiai paprašė pateikti sąrašą įmonių, su kuriomis būtų galima bendradarbiauti.

„Mes pateikėme 10 [įmonių] ir kitą dieną jau gavome atsakymą, leisčiau pasakyti, gana grubios formos: „we do not want“ [liet. mes nenorime] ir įvardytos trys įmonės. Į tai atrašiau gana mandagiai, bet griežtai, kad jų vertinimas susijęs su nepilna arba nevisai teisinga informacija. Kas yra normalu, nes negali visko žinoti, ką tik atvykęs. Ir pasakiau, kad asociacija bet kokiu atveju pakvies šitas įmones“, – pasakoja V. Tutkus.

Savęs melagiu nemato ir nematys 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko manymu, šiuo atveju buvusio vado pareiškimas, jo tonas, kontekstas ir bendravimas su galimais partneriais liudija visišką generolo neatsakingumą. Tai buvo padaryta ne vietoje, ne laiku ir pakenkta visam projektui.

„Žinome, kad norime skatinti Lietuvos dalyvavimą šituose projektuose, tačiau turi būti ir atitinkami pajėgumai, galimybės, patirtis. Kol kas šitose srityse pajėgumai, deja, nėra tokie, kokių reikėtų turėti Lietuvos įmonėms. Čia nėra paprastas automobilių remonto verslas“, – teigia A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras įsitikinęs – gamintojas įtrauks vietos pramonę ir dalis pinigų tikrai sugrįš. Esą asociacija, kuriai vadovavo V. Tutkus, tam ir buvo įkurta, kad taptų tarpininku tarp ateinančio verslo ir vietos pramonės.

Tačiau galbūt patirties stoka, galbūt per didelis noras daryti įtaką kompanijoms padarė meškos paslaugą ir pačiai asociacijai, ir krašto apsaugai, ir būsimam pirkimui. Generolui V. Tutkui skandalas dėl pėstininkų kovos mašinų pirkimo kainavo Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktoriaus pareigas, negana to, jis viešai buvo apkaltintas kalbėjęs netiesą, tačiau V. Tutkus įsitikinęs, kad jo sukeltas triukšmas bus naudingas ir priimant politinį sprendimą dėl įsigijimo, ir įtraukiant į procesą Lietuvos įmones.

„Savęs melagiu nematau, niekada nemačiau ir niekada nematysiu. Aš sakau tai, ką manau. Aš aiškiai įvardijau priežastis, dėl kurių žengiau šituos žingsnius, o aš juos žengiau dėl Lietuvos intereso. Labai džiaugiuosi, kad yra apginkluojama. Jeigu aš klystu, na, ką gi – atsiprašau“, – sako V. Tutkus.