Ministras teigė, kad nerimą keliantys augantys užsikrėtusiųjų skaičiai, jis norėjo įvertinti, ar įmonė galėtų susitvarkyti, jeigu atliekų padidėtų „kartotiniais dydžiais“, ar užtektų personalo ir kitų resursų.

„Įsitikinau, kad iš tikro įmonės pajėgumai nėra išnaudoti, personalas tinkamas, įranga veikianti ir šiaip yra nusistovėjusi darbo tvarka – tiek surinkimas atliekų pavojingų ryšium su COVID-19, na, ir manau, kad jeigu tokia banga kiltų, neiškiltų problemos susitvarkyti su pavojingomis medicininėmis atliekomis“, – žurnalistams antradienį Šiaulių rajone sakė ministras.

Ministras paaiškino, kad didesnių atliekų srautų tikimasi, nes pasiruošimas galimai antrajai bangai, įskaitant ir apsirūpinimą apsaugos priemonėmis, yra geresnis.

„Dabar tų apsaugos priemonių – tiek kaukių, antbačių, chalatų, visų kitų dalykų, skysčių jau yra sukaupta ir valstybė turi rezervą, gydymo įstaigos turi rezervą, ir savivaldybės kai kurios turi – netgi nepamatuotai didelį rezervą. Taip kad tų saugos priemonių kaip atliekų pavojingų gali susidaryti ryšium su antrąja banga gerokai didesni kiekiai“, – sakė ministras.

„Toksikos“ vadovas teigė, jog įmonė pasirengusi didesnių su koronavirusu susijusių atliekų apimčių utilizavimui. Arūno Dirvinsko teigimu, šiuo metu įmonė per parą sunaikina apie 30 tonų pavojingų atliekų, o per mėnesį – apie 900 tonų, iš kurių 80 tonų yra medicininės atliekos.

„Mūsų galimybės yra daug didesnės, jeigu kiltų antroji COVID-19  banga ar būtų poreikis didesniam kiekiui, tikrai esame pasiruošę sunaikinti didesnį kiekį medicininių atliekų“, – žurnalistams antradienį sakė A. Dirvinskas. 

Pasak jo, tiksliai neaišku, kiek iš atvežamų atliekų yra su koronaviruso užkratu, tačiau A. Dirvinskas spėja, kad jų gali būti apie 40 tonų per mėnesį.

Jo teigimu, utilizuojant pavojingas atliekas su galimu koronaviruso užkratu, darbuotojai dėvi papildomas apsaugos priemones, o tie, kurie priima atliekas, su jomis neturi tiesioginio kontakto.

Anot įmonės vadovo, kol kas vis dar iššūkiu lieka pavojingų atliekų surinkimas iš gyventojų.

„Tai labai opi tema, šiandien labai svarbu, kad atliekos su COVID-19 užkratu nepapultų į buitinių atliekų srautą, o vėliau ir į komunalinių atliekų sąvartyną. Šiandien, deja, nėra sistemos, kaip surinkti atliekas iš gyventojų“, – teigė A. Dirvinskas.

Unifikuotos tvarkos nėra ir netgi teoriškai žiūrint ji sunkiai įgyvendinama.

Pasak jo, jei įmonei būtų pavesta šias atliekas surinkti, ji tam tikromis dienomis ir valandomis surinktų atliekas tiesiogiai iš žmonių.

A. Dirvinskas pabrėžia, jog pavojingų atliekų į įmonę kasmet atvežama vis daugiau – pasak jo, tai rodo didėjantį verslo sąmoningumą.

„Tų (pavojingų – BNS) atliekų kasmet didėja, didėja verslininkų pilietiškumas. Kiekiai kasmet auga, tai reiškia, kad mažiau atliekų patenka į komunalinių atliekų sąvartynus“, – teigė jis.

Anot ministro R. Sinkevičiaus, valstybėje trūksta sistemingo požiūrio į atliekų surinkimą

„Tenka tik apgailestauti, kad šitos pavojingos medicininės atliekos, kurios naudojamos COVID-19 prevencijai, – šiandien nėra sistemos savivaldybėse, kaip jas surinkti ir taip jas paskui saugiai pristatyti į, sakykime, įmonę. Įmonė pati pasiruošusi jas surinkti, jeigu savivaldybės nusistatytų kažkokią tvarką. Unifikuotos tvarkos nėra ir netgi teoriškai žiūrint ji sunkiai įgyvendinama“, – sakė R. Sinkevičius.

Ministras pažymėjo, kad svarbu šviesti ir visuomenę, jog pavojingos atliekos yra ne tik apsaugos priemonės, bet ir nebegaliojantys vaistai, kiti medicininiai preparatai, maisto papildai.

Pasiteiravus, ar Latvijai paprašius pagalbos utilizuoti su COVID-19 susijusias atliekas, R. Sinkevičius neatmetė tokio bendradarbiavimo galimybės.

„Jeigu kaimynai prašytų ir jeigu norėtų susimokėti, nes viskas kainuoja, utilizavimas taip pat – niekas už dyką nieko nedaro, – tai toks bendradarbiavimas yra galimas“, – sakė ministras.