Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas teigia, kad narystės Europos Sąjungoje priešininkai dar neparodė didelio aktyvumo  

Iki referendumo dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą lieka 55 dienos. Jau iš anksto istoriniu vadinamam referendumui intensyviai rengiasi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir jau pradėjusios dirbti miestų bei rajonų referendumo komisijos.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas interviu “Kauno dienai” tvirtino, kad pasirengimas vyksta pakankamai sklandžiai, tačiau yra ir problemų, pirmiausia susijusių su į užsienį išvykusiais lietuviais, kurių gyvenamoji vieta nėra žinoma. Tokių piliečių gali būti net iki 200 tūkstančių. Tai sudaro apie 8 procentus visų šalies rinkėjų.  

Išlaidos viršys 11 milijonų litų

- Ar dėl to, kad balsavimas vyks dvi dienas - gegužės 10 ir 11 - padidėja VRK išlaidos šiam referendumui?  

- Biudžete numatyta, kad referendumo dėl stojimo į ES organizavimui skiriama apie 11,5 milijono litų. Ketiname nesunkiai tilpti į šią sumą.

Išlaidos balsavimo komisijų narių atlyginimams padidės, nes ir darbo krūvis jiems bus didesnis. Teks net dvi dienas iš eilės intensyviai dirbti nuo 6 iki 22 valandos ir dar ilgiau, nes gegužės 11-osios vėlyvą vakarą dar reikės suskaičiuoti balsus. Tačiau stengiamės organizuoti darbą taip, kad tas išlaidų padidėjimas būtų kuo minimalesnis. Ko gero, sugebėsime sutaupyti kitur, šiek tiek kitaip organizuodami darbą. Pavyzdžiui, tikriausia atsisakysime komisijų narių budėjimo ryšių skyriuose, kai juose vyks balsavimas paštu. Pakaks policininkų.

Naktį tarp gegužės 10 ir 11-osios balsavimo apylinkėse komisijų nariai taip pat neturės budėti. Turėtų pakakti policininkų ir, jeigu atsiras, stebėtojų. Žinoma, jeigu norės budėti kokie nors komisijų nariai, niekas jiems nedraus to daryti.

- Dedame visas pastangas, kad taip būtų. Parengsime specialius šiuolaikinius lipdukus, antspaudus, kuriais bus pažymėtos urnos su pirmą dieną balsavusiųjų įmestais biuleteniais. Antrai dienai skirti biuleteniai kartu su visa kita dokumentacija bus saugoma specialiame seife, kurio raktą turės komisijos pirmininkas. Apylinkės patalpos irgi bus saugomos, todėl nesklandumų neturėtų būti.  

Oponentai dar neįsiregistravo

- Gal stebėtojai jau registruojami jūsų komisijoje?  

- Kol kas dar nė vieno neturime. Beje, nėra ir oficialiai įregistruotų referendumui teikiamos nuostatos oponentų, pasisakančių prieš narystę ES. Šalininkų visuomeninė grupė jau yra, o oponentų dar ne. Žinoma, jie gali agituoti prieš ir neįsiregistruodami pas mus. Tačiau jeigu jie norėtų savo agitacijai gauti įstatymo numatytą laiką nacionalinėje televizijoje ar radijuje, jie turėtų įsiregistruoti. Numatyta, kad referendumo šalininkai ir priešininkai gaus po septynias valandas televizijoje ir radijuje. Tos laidos bus transliuojamos balandžio mėnesį ir gegužės pradžioje.

- Matot, čia reikia skirti du dalykus - agitaciją ir informaciją. Paskutinę dieną prieš balsavimą negalima konkrečiai agituoti už arba prieš referendumui teikiamą nuostatą, tačiau niekas nedraudžia informuoti apie įvyksiantį referendumą, pranešti, kad jis bus ir kada jis bus. Ir, žinoma, niekas nedraudžia švęsti bet kokių švenčių. Nemanau, kad kiltų problemų, jeigu tądien kokių balionų su ES simbolika būtų paleista iš miesto aikštės, jeigu būtų surengtas koks koncertas. Tik šiukštu negalima tokio koncerto metu agituoti už arba prieš ES. Tai jau draudžiama veika ir mes akylai stebėsime, kad to nebūtų.  

Balsavimas paštu vyks ilgiau

- Kada prasidės balsavimas paštu?  

- Tokio balsavimo laikas prailgintas. Jis prasidės likus vienuolikai dienų iki gegužės 10-osios, tai yra pačioje balandžio pabaigoje. Anksčiau tam buvo numatytos vos kelios dienos iki balsavimo.

- Balsavimui paštu keliami tam tikri specifiniai reikalavimai. Šiaip idėja nėra atmestina ar bloga. Tik tuomet reikia kiekvienu konkrečiu atveju žiūrėti, kur tokius laikinuosius skyrius galima įrengti. Tam reikalingos specialios patalpos, kad balsavimas netrukdytų pirkimui ir atvirkščiai.

- Pagal įstatymą tai turi būti atlikta ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki pirmosios balsavimo dienos, tai yra ne vėliau kaip iki balandžio 20-osios, taigi iki Velykų. Jeigu rinkėjas tuomet dar neturės pažymėjimo, jis jau galėtų susirūpinti ir kreiptis į savo apylinkės ar apygardos rinkimų komisiją arba tiesiai pas mus, į VRK. Veiks ir specialus trumpasis telefono numeris tokiai informacijai 1855.

Bet net ir neturint rinkėjo pažymėjimo, galima ateiti balsuoti. Iš esmės pakanka asmens tapatybę liudijančio dokumento - paso ar vairuotojo pažymėjimo. Jeigu rinkėjas bus įrašytas į sąrašus, tikrai nekils jokių problemų pareikšti savo valią balsavimu.  

Rinkėjus perskaičiuos

- Pripažįstama, kad užsienyje esantys rinkėjai yra tam tikra problema. Kaip ją ketinama spręsti?  

- Oficialiai užsienyje įregistruota apie 12 tūkstančių Lietuvos piliečių, bet manoma, kad realiai į užsienį yra išvykę gyventi ir dirbti iki 200 tūkst. rinkėjų.

Dažniausiai mes neturime tikslių adresų, kur jie gyvena, bet ketiname per artimuosius ir gimines informuoti apie galimybę ateiti balsuoti į Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje. Tikrai nebus reikalaujama iš tokių žmonių pateikti visų duomenų apie save. Balsavimui pakaks paso, liudijančio, kad šis asmuo yra Lietuvos pilietis, arba netgi paso duomenų, nes bus galimybė pakankamai operatyviai patikrinti juos ir įregistruoti balsavusį rinkėją, kad jis negalėtų to padaryti antrąkart.

Balsavimas Lietuvos atstovybėse užsienyje prasidės panašiai, kaip balsavimas paštu pačioje Lietuvoje, todėl bus pakankamai galimybių ateiti ir pareikšti savo valią.

Vis dėlto neturiu ypatingų vilčių dėl didelio užsienyje gyvenančių lietuvių dalyvavimo būsimame balsavime. Praktika rodo, kad tokių būna labai nedaug.

- Nežinau, kaip ten bus. Dabar turėtume rinkėjus perskaičiuoti iš naujo. Nuo Naujųjų metų pradėjo veikti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas ir gyvenamoji vieta nustatoma pagal tai, kokį adresą pilietis yra deklaravęs. Į rinkėjų sąrašus turėtų būti įtraukti tik tie, kurie deklaravo tai. Beje, noriu pastebėti, kad rinkėjai, turintys antspaudą pase apie gyvenamąją vietą, jeigu jos nėra pakeitę, tikrai neturi bėgti deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Tačiau jeigu pase yra vienas įrašas, o žmogus gyvena jau kitu adresu, tuomet reikėtų deklaravimu pasirūpinti, nes priešingu atveju jis nebus įtrauktas į rinkėjų sąrašus toje apylinkėje, kurioje faktiškai gyvena.

Pagal naujausius pakeitimus Referendumo įstatyme, bus sudaryti ir atskiri sąrašai rinkėjų, kurių gyvenamoji vieta nėra tiksliai žinoma.

Kai sudarysime galutinius rinkėjų sąrašus, tuomet ir žinosime, kiek rinkėjų iš viso turime. Tai turėtų būti padaryta iki balandžio vidurio.