- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dar visai neseniai mokslininkai nerimavo, kad Lietuvos eglynai gali imti nykti dėl plintančių ligų, kenkėjų protrūkių, netinkamų miškininkavimo sprendimų. O štai dabar Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius dr. Algirdas Augustaitis jau skelbia džiugią žinią – eglynai atsigauna. Pastaraisiais metais globali aplinkos kaita lemia intensyvų jų prieaugio didėjimą.
„Šiandien vienareikšmiškai galime teigti, kad Lietuvos miškų būklė gerėja, o produktyvumas auga, ypač pušynų ir eglynų. Tai vis globalios kaitos įtaka – mažėjanti aplinkos tarša, kylanti temperatūra, didėjantis kritulių kiekis ir CO2 koncentracija ore,“ – teigia prof. A. Augustaitis.
Anot mokslininko, gyvename kaip Dievo užantyje. Jei lygintume Lietuvą su Vidurio Europa, gilių sausrų grėsmė mūsų miškams minimali. Didžiausios sausros buvo daugiau kaip prieš 20 metų, silpnesnės kartojasi kiek dažniau. Paskutinis sausros epizodas užregistruotas 2015 metais. Tuo tarpu kritulių kiekis kasmet didėja po kelis milimetrus. Lietų vis dažniau lydi stiprūs vėjai.
„Didžiausia Lietuvos miškų problema – uraganiniai vėjai ir viesulai. Jie gali pridaryti labai daug žalos miškui, išversdami ar tiesiog sulaužydami medžius. Kai nespėjama vėjavartų išvežti, miško kenkėjai gali išvesti keletą vadų ir taip dar labiau pakenkti miškui, net jei jis tiesiogiai nenukentėjo nuo viesulų, – sako prof. A. Augustaitis.
Jo teigimu, ūkinės priemonės, kuriomis formuojamas ateities miškas, pagrindiniai ir tarpiniai kirtimai tampa svarbiausiais miškininkų įrankiais, galinčiais užtikrinti Lietuvos miškų tvarumą, susilpninti nepalankių veiksnių poveikį. Dar vienas svarbus mokslininko nustatytas reiškinys – nuo 2011 metų didėjantis kritulių rūgštingumas. Rūgštūs lietūs labai pavojingi miškams. Jie veikia medžio fiziologinius procesus tiesiogiai per lapus, spyglius ir netiesiogiai per dirvožemį, mažindami maistinių medžiagų įsisavinimą.
Prieš 20 metų pagrindinė rūgštinanti komponentė buvo siera. Įgyvendinus tarptautinius emisijų mažinimo reikalavimus, šio teršalo koncentracijos sumažėjo daugiau nei 10 kartų, o Lietuva tapo viena mažiausiai sieros junginiais teršiamų valstybių Europoje. Tuo tarpu azoto išmetimas nemažėja ir turi didelės įtakos rūgštiems krituliams. Azoto oksidai daugiausia pasiekia mūsų šalį tolimomis pernašomis iš Vakarų Europos. Kritulių rūgštingumą lemia ir didėjančios amonio koncentracijos ore, krituliuose, dirvožemio ir gruntiniame vandenyse. Jos didėja dėl spartėjančios kaimo plėtros ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.
Pušynų būklės ir produktyvumo tyrimai, miško ekosistemų kompleksiškas monitoringas vertinant globalios kaitos poveikį miškams – viena iš pagrindinių prof. dr. A. Augustaičio mokslo darbų ciklo „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai“ krypčių. Už šį darbą mokslininkas pretenduoja gauti 2016 m. Lietuvos mokslo premiją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kruizinis sezonas – jau vasarį
Pirmąkart Klaipėdos istorijoje kruizinis sezonas prasidės taip anksti. Šiais metais pirmojo keleivinio laivo sulauksime kiek daugiau nei po mėnesio. Iš Jungtinės Karalystės atvyksiantis turistinis laineris uostamiestyje švartuosis va...
-
Valdovų rūmuose bus pagerbti tarptautinių olimpiadų medalininkai
Valdovų rūmuose Vilniuje penktadienį bus pagerbti medalius tarptautinėse olimpiadose pelnę mokiniai. ...
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 34-ąsias įkūrimo metines
Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) penktadienį minės 34-ąsias įkūrimo metines. ...
-
Ministerija – už mokymą profesinėse mokyklose tik lietuvių kalba, bet siūlo išimčių1
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo Vyriausybei pritarti pakeitimams, kad valstybinėse profesinio mokymo įstaigose nuo šių metų rugsėjo būtų draudžiama mokyti ne lietuvių kalba. Tačiau būtų numatytos iši...
-
Lietuvos laivai pradeda dalyvavimą kritinės infrastruktūros apsaugos operacijoje
Du Lietuvos laivai penktadienį pradeda patruliavimą, dalyvaudami kritinės infrastruktūros apsaugos operacijoje Baltijos jūroje. ...
-
Sausio 17-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 17-oji, penktadienis, 3 savaitė. ...
-
Žiniasklaida: Vilniuje turėjęs nusileisti lėktuvas buvo nukreiptas į Varšuvą3
Ketvirtadienio vakarą Vilniuje nenusileido iš Londono skridęs „Ryanair“ lėktuvas. Kaip praneša naujienų portalas Delfi.lt, orlaivis buvo nukreiptas į Varšuvą. ...
-
Po šio grybo įtraukimo į narkotinių medžiagų sąrašą – sąmyšis: jeigu vienu žodžiu, tai – idiotai11
Nuo šių metų pradžios paprastosiose musmirėse esančios medžiagos įtrauktos į narkotinių ar psichotropinių sąrašą. Už platinimą gresia laisvės atėmimas iki 15 metų. Dalis visuomenės ir grybus valgantys, tai vadina absurdu ir sako...
-
Teismas paliko galioti draudimą Šoigu vaikų motinos vyrui atvykti į Lietuvą2
Regionų administracinis teismas paliko galioti draudimą buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vaikų motinos Jelenos Kaminskas vyrui Adolfui Kaminskui atvykti į Lietuvą iki 2027 metų pabaigos. ...
-
Gyventojų perspėjimo sistemos laukia pokyčiai3
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako matantis poreikį atnaujinti gyventojų perspėjimo sistemą, kad ši veiktų patikimai. ...