Nevertinate identifikavimo?

Šiuo metu Lietuvoje galioja prievolė mikroschemomis ženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre tik iš Lietuvos teritorijos išvežamus ar į ją įvežamus šunis, kates, šeškus. Taip pat privaloma ženklinti namuose auginamą ar veisiamą gyvūną prieš jį dovanojant, parduodant ar kitu būdu perduodant kitam savininkui.

Visi kiti, laikantieji šunis, kates, šeškus vien sau, patys sprendžia, ženklinti savo augintinius ar ne. Tačiau augintinių savininkai dažnai klysta nuvertindami savo augintinio identifikavimo būtinybę.

Dauguma prieglaudose – neženklintieji

"Klaidinga manyti, kad dauguma prieglaudos globotinių – jaunikliai, kurių atsisakė jų šeimininkai, kai katė ar kalė sulaukė palikuonių. Verta žinoti – 70 proc. prieglaudos keturkojų gyventojų – suaugę neženklinti gyvūnai. Dalis jų yra pabėgusieji iš kiemo, nutrūkus grandinei ar dėl įvairių kitų priežasčių", – aiškino šiuo metu 300 šunų globojančios "Penktos kojos" kojos atstovė Saulenė Taruskaitė-Vanebo.

Nevyriausybinė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) Kėdainių rajone neseniai atliko apklausą, kurios rezultatai byloja: beveik trečdalis gyventojų klysta, teigdami, kad nereikia ženklinti pririšto prie būdos šuns. Kitas trečdalis apklaustųjų tiesiog nėra pagalvoję apie ženklinimą.

Ženklinti – prisiimti atsakomybę

LGTAO vadovės Brigitos Kymantaitės nuomone, minėti atsakymai byloja apie žmonių atsakomybės gyvūno atžvilgiu stoką, o ne apie lėšų ženklinimui stygių, nes apie pastarąją priežastį užsiminė tik trečdalis apklaustųjų.

Mums jau ne kartą pavyko surasti pabėgusio ar dėl kitų priežasčių dingusio paženklinto gyvūno šeimininką.

"Kėdainių savivaldybėje veikianti gyvūnų globos organizacija "Pifas", bendradarbiaudama su LGTAO, nuo 2016 m. vykdo šunų ir kačių ženklinimo akciją. Jai vykstant pensininkams ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams keturkojo augintinio ženklinimas ir registracija yra nemokami, o kiti gyvūnų savininkai moka simbolinį 5 eurų mokestį. Mums jau ne kartą pavyko surasti pabėgusio ar dėl kitų priežasčių dingusio paženklinto gyvūno šeimininką. Neženklintieji, patirdami didžiulį stresą, prieglaudoje įstringa ilgam – laukia jį suradusio šeimininko kartais net kelias savaites. Dažnai ir nesulaukia", – teigė "Pifo" atstovė Greta Linkė.

Ne visi naršo feisbuke

Pasak G.Linkės, pabėgę iš namų neženklinti gyvūnai – viena didžiausių prieglaudos problemų. Mat čionai patekusius gyvūnus savivaldybė išlaiko keturiolika dienų – per tiek laiko turi atsirasti iš namų dingusio šuns ar katės šeimininkas. Tačiau juk ne visi gyventojai domisi "Pifo" skelbimais feisbuke, kur pranešama apie prieglaudos naujokus. Tad, neatsiradus per dvi savaites jų šeimininkų, visa atsakomybė ir gyvūnų išlaikymas tenka prieglaudai, kuri tokiu atveju savo veiklą organizuoja vien iš gyventojų paramos.

G.Linkė pritaria ne tik privalomam gyvūnų ženklinimui, bet ir prieš porą metų Vyriausybei siūlytai įgyvendinti gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programai, numatant jai lėšų, tačiau prieš tai turi būti įgyvendinta gyvūnų ženklinimo programa.

Kai vengiama atsakomybės

"Pasitaiko, kai nemokamomis ar pigesnėmis gyvūnų kastracijos akcijomis, kurios skirtos socialiai remtiniems Kėdainių gyventojams, mėgina pasinaudoti asmenys, atsisakantys ženklinti savo gyvūną. Kaip sužinome apie remtinus asmenis? Paprašome gyvūno šeimininko pensininko pažymėjimo arba pažymos apie gaunamą pašalpą – tokiems asmenims jų gyvūnų ženklinimo paslauga Kėdainiuose yra nemokama.

Šiuo metu Lietuvoje gyvūno ženklinimo ir registracijos kaina yra apie 15 eurų.

Kai minėti asmenys atsisako ženklinti savo gyvūną, kastracijos akcijos metu mes atsisakome jį kastruoti. Mat, kastruojant gyvūną, mums reikalingas gyvūno savininko parašas. O kaip jis gali įrodyti esąs savininkas? Informacija apie tai yra tik Valstybiniame gyvūnų augintinių registre. Ten galima sužinoti ir tai, ar keturkojo augintinio savininkui tikrai reikalinga finansinė pagalba gyvūnams kastruoti ir sterilizuoti. Jei asmuo atsisako paženklinti gyvūną ir registruotis jo savininku, vadinasi, jis vengia visapusiškos atsakomybės už gyvūną", – įsitikinusi G.Linkė.

Kokia jūsų nuomonė?

"Šiuo metu Lietuvoje gyvūno ženklinimo ir registracijos kaina yra apie 15 eurų. Ši paslauga gyvūnui teikiama tik vieną kartą ir saugo keturkojį iki jo gyvenimo pabaigos nuo pasiklydimo ir kitų nemalonių nutikimų. Negaliu atsakyti, ar Lietuvos valdžia parengs ženklinimo kainos kompensavimo mechanizmą. Manau, būtų sąžininga, jei gyvūnų savininkai patys sumokėtų už savo augintinio ženklinimą, o ne prašytų kitų mokesčių mokėtojų paramos. Juk būtent gyvūnų laikytojų šunys sukelia problemų", – įsitikinusi B.Kymantaitė.

Pasak pašnekovės, vykdant Kėdainiuose mažesnių kainų ar nemokamo ženklinimo projektą, siekta sužinoti, kokia yra žmonių reakcija. Paaiškėjo, kad kaina nėra gyvūnų neženklinimo priežastis – žmonės tiesiog nenori prisiimti atsakomybės už savo gyvūną, jei jis, pavyzdžiui, padarytų ką nors negero. Be to, gyventojai yra įpratę, kad likusių be globos gyvūnų problemas už mokesčių mokėtojų pinigus išspręs savivaldybės benamių gyvūnų paslaugas teikiančios organizacijos. Peršasi išvada, kad gyvūnų savininkai sau pasilieka tik malonumą laikyti gyvūną, bet nenori prisiimti jokių pareigų. O ką galvojate jūs, mieli skaitytojai, apie Seime įregistruotą įstatymo pataisą, numatančią nuo 2019 m. privalomai ženklinti ir registruoti kates  ir šunis?