Kitąmet Lietuva turės deleguoti kelis šimtus gerai parengtų specialistų dirbti į įvairias Europos Sąjungos institucijas. Tačiau praradusi tuos specialistus Lietuva tikriausiai susidurs su tam tikra “proto nutekėjimo” problema. Tam rengtis reikia jau šiandien.

Apie tai pareiškė Vilniuje viešėjęs Europos Komisijos vicepirmininkas Nilas Kinokas.

Buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras N.Kinokas jau kelerius metus dirba Europos Komisijos pirmininko Romano Prodžio pavaduotoju. Svarbiausioje ES vykdomojoje institucijoje jis atsakingas už personalą bei administraciją, jos reformas.

Kai kitų metų gegužės 1 dieną Lietuva taps visateise ES nare, visose šios bendrijos valdymo institucijose turės pradėti dirbti atstovai iš mūsų šalies.

ES išsiplėtus nuo 15 iki 25 valstybių bus gerokai padidintas darbuotojų skaičius Briuselyje, Strasbūre ir kituose miestuose įsikūrusiose institucijose - Europos Komisijoje, Europarlamente, Europos Teisingumo teisme bei kitose. Tiesa, pareigūnų iš naujų šalių narių įdarbinimui nustatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, taigi ir lietuviai turės įdarbinamuosius “išdėstyti” per šį laikotarpį.

Manoma, kad nuo įstojimo į ES per septynerius metus europietiškose institucijose dirbs apie pusė tūkstančio Lietuvos piliečių, neskaitant aukščiausiojo lygio pareigūnų. Daugiau kaip trečdalį jų sudarys vertėjai į ir iš lietuvių kalbos.

Pasak N.Kinoko, Europos Komisija numačiusi įdarbinti 241 valstybės tarnautoją iš Lietuvos įvairių lygmenų postuose, tarp jų - 13 vidutinio bei 3 aukštesniojo lygio pareigūnus. “Tačiau noriu pažymėti, kad kol kas nėra nustatyta jokių aiškių kvotų. Mano paminėtas skaičius tėra orientacinis”, - kalbėjo N.Kinokas po susitikimo su Prezidentu Rolandu Paksu. Su juo pareigūnas aptarė Lietuvos piliečių įdarbinimo euroinstitucijose problemas.

Bet net ir paskirsčius specialistų delegavimą keleriems metams į priekį, didžiausio jų “nutekėjimo” laukiama 2004 ir 2005-aisias. “Vertėtų perspėti Lietuvą apie geriausiai pasirengusių, gabiausių žmonių išvykimą dirbti į ES. Tai yra tam tikra problema, tam tikras iššūkis kiekvienai valstybei, nes tuomet tenka spręsti, kuo užpildyti tuštumą šalies viduje”, - sakė N.Kinokas.

Tačiau po susitikimų su aukštais Lietuvos pareigūnais Eurokomisijos vicepirmininkas tvirtino įsitikinęs, kad “Lietuvoje vykstantis darbas padės jai gerai pasirengti stojimui ir galimybėms bei iššūkiams, kurie jai atsivers tapus ES nare”.

Kalbėdamas apie Lietuvos piliečių įdarbinimo ES institucijose galimybes, N.Kinokas akcentavo, kad Lietuvos interesas - išnaudoti sąlygas ir galimybes būti atstovaujamai ES institucijose “laikantis valstybių lygybės bei geografinio subalansuotumo principų”.

Vienas pareigūnas iš Lietuvos bus ypač aukšto rango. Mūsų šalis, kaip ir visos kitos ES naujokės, turės deleguoti savo atstovą tapti vienu iš Europos Komisijos komisarų. Kol kas neaišku, kas juo taps ir netgi kaip bus paskirtas. Kiekviena ES valstybė pati nustato, pagal kokius kriterijus ji parenka savo atstovą Eurokomisijoje ir kaip jį paskiria. Neoficialiai minimos kelios kandidatūros į šį labai įtakingą postą, realiausios jų - dabartinė finansų ministrė Dalia Grybauskaitė ir dabartinis Europos Komiteto direktorius Petras Auštrevičius.

Kol kas tebevyksta diskusijos, ar kiekviena ES narė į Komisiją turėtų skirti po vieną komisarą. Lietuva laikosi pozicijos, kad turi būti išlaikytas visų valstybių lygiateisiškumo principas ir kiekviena šalis turi paskirti po savo visateisį atstovą į Eurokomisiją.

N.Kinokas parėmė tokią poziciją. Pasak jo, ir dabartinė, R.Prodžio vadovaujama Europos Komisija vieningai laikosi to paties požiūrio: “Komisija neturėtų būti padalyta į 15 narių su balso teise ir 10 narių be tokios teisės, kaip kad yra teigiama ES Konstitucinės sutarties projekte. Mes manome, kad tai prieštarautų Europos interesams ir išskirtų komisiją kaip instituciją. Tai yra mūsų, 20 komisarų, vieninga pozicija”.

Konvento dėl Europos ateities parengtame ES Konstitucijos projekte numatoma po 2009 metų komisarų skaičių sumažinti iki 15. Didesnės šalys, tokios kaip Vokietija, pageidauja išlaikyti mažesnę Europos Komisiją, kad būtų užtikrinta efektyvesnė jos veikla, tačiau mažosios valstybės būgštauja, kad gali būti paliktos nuošaly nuo sprendimų priėmimo.

ES Konstitucijos galutinį projektą turės parengti spalį Romoje prasidedanti Tarpvyriausybinė konferencija. Konstitucinė sutartis bus pasirašoma po 2004 metų gegužės 1 dienos, kai 10 stojančiųjų šalių taps visateisėmis ES narėmis. Tai norima padaryti iki birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.