Valdžia neturi pinigų prie Nigerijos pagrobtiems Lietuvos jūreiviams išpirkti, todėl laivą valdančios bendrovės vadovams teks sukti galvą, kur rasti kelis milijonus dolerių.

Bendrovė slepia detales

Naktį į antradienį "Limarko" laivininkystės kompanijai priklausantis laivas "Saturnas" buvo užpultas išoriniam reide prie Nigerijos krantų. Iš keturiolikos laive buvusių lietuvių penki pagrobti.

Laivo savininkai antradienį atsisakė komentarų. Jie tepasakė, kad penki pagrobti lietuviai yra gyvi ir saugūs. Šaltinių teigimu, vakar visą dieną "Limarko" būstinėje Klaipėdoje vyko pasitarimas. Pranešta, esą dėl derybų bendrovė turi gerų žinių, tačiau oficialių komentarų nebuvo.

Vakar "Limarko" laivininkystės kompanija tik išplatino pranešimą, kad įkaitais paimti įgulos nariai yra sveiki. Kaip teigiama pranešime, bandoma kuo greičiau saugiai išlaisvinti įkaitais paimtus jūrininkus, o jų duomenys artimųjų prašymu neskelbiami.

Pelningas verslas

Daugybę metų prie Afrikos krantų plaukiojęs žinomas kapitonas Sigitas Šileris tikina buvęs šokiruotas žinios apie Lietuvos jūrininkus, patekusius į Nigerijos jūros piratų rankas.

Tolimojo plaukiojimo patirtį turinčio kapitono S.Šilerio nuomone, pagrobėjų gebėjimų nevertėtų vertinti skeptiškai.

"Pareiškimai, kad tai tik Afrikos valstybė, ir susidurta su laukinių kraštu, nėra teisingi. Žmonių grobimo verslas ten gerai išplėtotas. Grupuočių vadovai šioje šalyje toli gražu neprimena trečiojo pasaulio atstovų. Tai puikiai išsilavinę, aukštąjį mokslą baigę žmonės, turintys plačių ryšių. Nors Nigerija turi įvairiausių naudingųjų iškasenų, naftos atsargų, žmonės gyvena labai vargingai. Paprastas plėšikavimas ten yra pragyvenimo būdas. Jei turi automatą, dirbti nereikės. Todėl Nigerijoje klesti žmonių grobimo verslas", – tikino S.Šileris.

"Mano žiniomis, Londone visą parą veikia advokatų kontora, tarpininkaujanti pagrobėjų interesams. Patikėkite, deramasi su baltaisiais", – pasakojo S.Šileris.

Padėtų Rusijos įtaka

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas tikino, kad sudaryta tarpžinybinė komisija, paprašyta JAV pagalbos.

"Tokiu atveju reikia kreiptis tik į Rusiją. Nigerijoje man teko būti ne vienus metus. Šioje šalyje esanti Rusijos ambasada yra viena didžiausių iš visų užsienio valstybių. Joje dirba per tris šimtus žmonių, šalis išraizgyta Rusijos tiestų dujotiekių, naftotiekių ir kelių. Pačiam teko susidurti su daugybe Rusijos privačių bendrovių. Šioje šalyje Rusija turi didelę įtaką", – dėstė S.Šileris.

Ilgametis jūrininkas abejojo tikimybe, kad Lietuvai padėtų NATO ar ES valstybės.

"Kitos tarptautinės organizacijos mažai ką gali lemti. Tai yra tos šalies, kurios piliečiai pateko į nelaimę, reikalas. Kitų šalių karinės pajėgos imsis veiksmų tik tuomet, kai tai lies tų šalių ekonominius interesus. Mokėti išpirką visuomet pigiau, nei kariauti. Kitas klausimas – ar mes pajėgūs vieni spręsti išvadavimo klausimą, ir kas mokės išpirką. Viena bendrovė gali būti nepajėgi padengti žmonių išlaisvinimo išlaidų", – svarstė S.Šileris.

Valstybė neturi pinigų

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka dienraščiui prisipažino net neabejojantis, jog bendrovė jau derasi dėl jūrininkų išlaisvinimo.

"Kiekvienoje šalyje yra tam tikrų organizacijų ir bendrovių, Nigerijoje taip pat yra labai daug baltųjų. Svarbu rasti tinkamas duris, į kurias reikėtų pabelsti. Nuo to priklausys visos operacijos sėkmė, – teigė Laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius ir pridūrė: – Žinoma, kad čia yra išpirkos klausimas. Tai galėtų būti 2–3 mln. dolerių suma. Tačiau dabar toks laikotarpis, kai visas laivybos sektorius yra duobėje, tokią sumą sunku paimti iš apyvartinių lėšų. Jei jų nėra, teks skolintis."

Anksčiau pelningai dirbusi "Limarko" laivininkystės kompanija pastaruoju metu ėmė bristi į milijoninius nuostolius. Tačiau bendrovei teks ieškoti pinigų, nes valstybė jų neturi.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad Lietuva negalės išpirkti pagrobtų jūreivių, nes valstybės ižde – tuščia. Šiuo ministrės pareiškimu itin pasipiktino šiemet Metų jūrininku pripažintas kapitonas S.Šileris.

"Aš pats nupirksiu R.Juknevičienei bilietą į Nigeriją. Pareiškusi, kad nėra pinigų vaduoti penkiems Lietuvos jūrininkams, ji turėtų nuskristi į Afriką ir pati pasiduoti pagrobėjams vietoj savo šalies piliečių. Pasaulyje toks gynybos ministro pareiškimas būtų akibrokštas. Man gėda už savo valstybę", – sukrėstas piktinosi S.Šileris.

Neigia įvykdę pagrobimą

Jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža teigė, kad Nigerijoje nėra "Limarko" laivininkystės kompanijos atstovybės, tačiau sakė, kad laive likusi įgula gali likti tarpiniu ryšiu su laivo savininkais.

Nigerijos grupuotės stebi informacijos apie lietuvių pagrobimą sklaidą. Jau antradienio vakarą pasirodė Judėjimo už Nigerio deltos išlaisvinimą (MEND) pranešimas, kad jis esą neprisidėjo prie pagrobimo.

"Šalyje siaučia daugybė grupuočių. Susigaudyti, su kuo turime reikalą, galima tik tiksliai žinant, kas pagrobė lietuvius", – tikino kapitonas S.Šileris.

Žmonoms belieka tikėtis

Vieno iš laive "Saturnas" likusių įgulos narių žmona Jelena Solomatina tikino, kad antrą dieną "Limarko" laivininkystės kompanija nesiteikia pranešti apie įvykį.

"Aš iš draugų sužinojau apie įvykį. Skambinau į bendrovę, bet niekas su manimi nebendrauja. Tačiau nepuolu į paniką. Tikiuosi, kad viskas bus gerai", – tikino šaldytuvų mechaniko žmona.

Moteris sakė, kad kovą išlydėjusi vyrą į reisą jau laukė jo grįžtančio. "Jis netrukus turėjo grįžti. Niekas nemanė, kad taip nutiks", – tikino žmona.

Kad jos vyras sveikas ir gyvas, klaipėdietė sužinojo iš trumposios žinutės. "Antradienį po pietų gavau jo žinutę, tik tiek ir parašyta, jog viskas gerai, jis sveikas ir gyvas. Viliuosi, kad bendrovė skubės kuo greičiau juos parskraidinti į namus", – pasakojo moteris.