- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, kas dėl to kaltas ir ką daryti, kad neliktumėte nežinioje grėsmės atveju, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Tele2“ atstove Asta Buitkute.
– Jūs esate telekomunikacininkai, tarpininkai tarp siuntėjo ir gavėjo. Gal jūs sustabdote tą žinutę?
– Iš tiesų gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema veikia taip, kad tarnybos naudojasi tokiu mobiliosios transliacijos (angl. – cell broadcasting) serveriu, per kurį siunčia pranešimą gyventojams. Tie pranešimai skiriasi nuo paprastų SMS žinučių, jie siunčiami tiesiai per ryšio bokštus. Galite pastebėti, kad jį gaunate ne kaip paprastą SMS, o tiesiai ekrane jis jums įsižiebia ir praneša kažkokią svarbią žinią. Tarnybos pačios nusprendžia, kokiai teritorijai yra aktuali ta žinia, atrenka ryšio bokštus ir per juos transliuoja pranešimą. Reiškia, kad gaus tie telefonai, kurie tuo metu toje teritorijoje yra arba tie telefonai, kurie jungiasi prie tų bokštų.
– Tai, jei aš gerai suprantu, metų pradžioje čia buvo gaisras Viršuliškių mikrorajone ir jeigu aš esu tame rajone, nors ir jame negyvenu, aš tą pranešimą gaučiau?
– Taip. Priklausys nuo to, kokias stotis atrinks tarnybos, kokį perimetrą jos apibrėš. Tai gali gauti žmonės, kurie tuo metu yra toje teritorijoje. Pavyzdžiui, žmogus, kuris gyvena šitame rajone, bet dirba visai kitame mieste arba kitame Vilniaus gale, to pranešio negaus. Tie pranešimai yra siunčiami pakartotinai, keletą kartų per dieną, tai, jeigu grįš ir jo telefonas prisijungs prie atitinkamų stočių, tą pranešimą jis gaus. Ir miesto svečiai gauna pranešimus ar atvykę iš užsienio, jeigu yra nusistatę savo telefono nustatymuose, kad tokius pranešimus nori gauti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jeigu mes išvykstame į užsienį, ar taip pat galime gauti pranešimus? Nes tai taip pat yra labai aktualu.
– Nemažai šalių turi tokią sistemą. Pavyzdžiui, lietuvis, išvykęs į Havajus, tikrai gaus pranešimą apie artėjantį uraganą, nes toje vietoje jungsis prie vietinių stočių.
– Jeigu nėra ryšio, ar mes gausime tokį pranešimą?
– Šitų pranešimų siuntimas veikia ir per 2G technologiją, kuri veikia beveik visur. Gali būt ryšys silpnesnis, bet tą pranešimą turėtumėte gauti. Negausite, jeigu esate nusistatęs lėktuvo režimą arba kaip nors apribojęs savo ryšį.
Negausite, jeigu esate nusistatęs lėktuvo režimą arba kaip nors apribojęs savo ryšį.
– Aš savaitgalį gavau pranešimą, kad sustiprės vėjo gūsiai. Reiškia, mano telefone viskas veikia gerai. Gal kai kurie jau naudoja telefonus ne vieną dešimtmetį, bet tokio pranešimo dar nėra sulaukę. Ką reikėtų daryti? Ar jie čia patys ir yra kaltininkai?
– Iš tikrųjų verta pasitikrinti savo nustatymus, nes ypač naujesniuose telefonuose yra daug tų pranešimų lygių. Tikrai verta visas tas varneles pažymėti, kad viską norite gauti, taip pat ir testinius pranešimus. Operatorius duoda kelią tiems pranešimams. Mes duodame kelią ir matome, kad mašinos važiuoja arba nevažiuoja, pranešimai praeina arba nepraeina.
– Gal „Stop“ ženklą pastato žmonės?
– Tas „Stop“ ženklas dažnai būna pačiame telefone. Ir, vėlgi, pačios tarnybos sprendžia, kokiai teritorijai ši naujiena aktuali.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM: po kabelio pažeidimo bus ieškoma priemonių siekiant didinti infrastruktūros saugumą2
Po trečiadienį įvykusio kabelio pažeidimo Baltijos jūroje bus ieškoma papildomų priemonių siekiant didinti kritinės infrastruktūros saugumą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Apklausa: pirmąkart per 20 metų pusė lietuvių jaučiasi patenkinti demokratija šalyje6
Pusė Lietuvos gyventojų teigia esantys patenkinti demokratijos veikimu šalyje, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Ignalinoje norima įrengti mineralinio vandens trasą ir biuvetę1
Ignalinoje ketinama nutiesti beveik 2 km ilgio mineralinio vandens kelią. Juo vanduo iš gręžinio miesto pakrašty tekėtų iki ligoninės, sporto ir paslaugų centro bei miesto aikštės, kur ketinama įrengti biuvetę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras20
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai59
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...
-
Iš Kauno išvyko daugiau nei 30 Ukrainai skirtų automobilių konvojus35
Ketvirtadienį į Ukrainą pajudėjo daugiau nei 30 šiai šaliai skirtų automobilių konvojus. ...
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų2
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...