„Ši tema yra kur kas platesnė, nei konkrečių kariuomenėje tarnaujančių merginų išgyvenimai, dažniausiai dominantys žiniasklaidą“, – mano psichologė.

Susidomėti karinių šeimų moterų tema psichologę paskatino giminės archyvuose išsaugota gausi prieškario Lietuvos karininko šeimos fotografijų kolekcija, kurias istorikas dr. Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė nutarė publikuoti leidinių serijoje „Lietuvos karininko fotoalbumas“. Neseniai išleista trečioji, karininkų šeimų moterims skirta jo dalis, kuri bus viešai pristatyta visuomenei gruodžio pradžioje.

„Šis leidinys – nedidelis žingsnelis, tiriant karininkų šeimų moterų vaidmenį prieškarinės Lietuvos visuomenėje, tai nušviečiančių šaltinių publikacija“, – sako J. Almonaitienė.

Įvaizdžio išlaikymas – ne tik malonumas, bet ir pareiga

„Ištekėjusios už Lietuvos kariuomenės“ – taip savo tinklalapyje prisistato Lietuvos karių šeimų moterys, įkūrusios „Penelopių klubą“; KAM interneto svetainėje rasime Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos puslapius.

„Pradėjus tyrinėti ikonografinę medžiagą – nuotraukas – į akis krito tai, kad moterys jose visada pasitempusios, pasipuošusios, net ir tuomet, kai „rūpinasi“ savo daržo lysvėmis, nekalbant apie iškylas su bičiulėmis į gamtą ar šeimos rate švenčiamas Velykas, Kalėdas. Pažvelgus giliau, tampa aišku, kad tam tikro įvaizdžio išlaikymas, siekis atitikti viešai anuomet deklaruotus visuomenės lūkesčius ir nusistovėjusias normas buvo ne tik malonumas, bet ir nelengva pareiga“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė J. Almonaitienė.

Pasak jos, išorė atspindi tik dalį šios socialinės padėties moterų turėtų pareigų ir gyvenimo būdo ypatumų. Palaikomos bei skatinamos vyrų tiek šeimose, tiek valstybės mastu, jos aktyviai dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos ir daugelio kitų visuomeninių organizacijų veikloje, tačiau daugiausia jų buvo susibūrusios į 1925 m. įsteigtą Karininkų šeimų moterų draugiją. Jai 1935-aisiais suteiktas kunigaikštienės Birutės vardas.