„Dėl to ir yra numatytas atlyginimų kėlimas dviem etapais. Tai suteikia mums ir saugumo, kad jeigu nepasiteisins Finansų ministerijos prognozės, tą jau matysime, bus indikacijos pirmaisiais ketvirčiais kitų metų ir bus galima peržiūrėti biudžetą“, – Eltai trečiadienį komentavo G. Jakštas.

„Jei tos prognozės nepasiteisins, tai antrasis kėlimas galės būti didesnis tiek, kad iš tikrųjų būtų pasiektas 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio tikslas. Tą esame suplanavę ir numatę“, – pridūrė ministras.

Anot jo, jei kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs sparčiau, biudžetas taip pat bus didesnis nei šiuo metu prognozuojama. Tai, pabrėžė ministras, leis rasti papildomų lėšų didesniam mokytojų atlyginimų kėlimui.

„Ekonomikoje viskas yra susiję. Jeigu gausis taip, kad vidutinis šalies darbo užmokestis auga sparčiau, matyti, kad ekonomika vystosi sparčiau negu prognozuota, ir biudžetas galbūt bus surenkamas didesnis negu prognozuota. Tai mes su Finansų ministerija esame sutarę, kad jeigu nepasiteisins prognozės, bus rastos papildomos lėšos“, – aiškino G. Jakštas.

Mes su Finansų ministerija esame sutarę, kad jeigu nepasiteisins prognozės, bus rastos papildomos lėšos.

Šiuo metu Finansų ministerija prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis didės 6,5 proc. Visgi tiek Lietuvos bankas, tiek Europos Komisija (EK) numato didesnį atlyginimų augimą – apie 7 proc.

Vyriausybė yra numačiusi kitais metais mokytojų atlyginimus didinti po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. Vis dėlto, toks darbo užmokesčio didinimas netenkina Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS). Šios profsąjungos nariai trečiadienį atnaujino streiką, tikėdamiesi, kad Seimo nariai išgirs mokytojų prašymą didinti atlyginimus bent 32 proc.

Profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas trečiadienį ryte paragino Seimo narius balsuoti dėl valstybės biudžeto „sąžiningai“ ir atsižvelgti į mokytojų prašymus.

„Tikrai kviestumėme Seimo narius šiandien ateiti į mitingą, bendrauti su mokytojais, išgirsti juos ir balsuoti ne taip galbūt, kaip liepia partijos vadovai, bet balsuoti pagal sąžine (...), įsiklausant ir atstovaujant mokytojus, visuomenę“, – LRT radijui kalbėjo LŠDPS pirmininkas.

Antradienį prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė išreiškė abejones dėl to, ar bus pasiektas nacionaliniame partijų susitarime įrašytas tikslas mokytojų atlyginimus didinti tiek, kad jie pasiektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio kitais metais.

ELTA primena, kad trečiadienį streikuoti ketina virš 3 tūkst. pedagogų ir 200 ugdymo įstaigų. Pirmąją streiko dieną planuojamas ir mokytojų mitingas prie Seimo.

Ministerijos teigimu, švietimo biudžetas kitąmet augs beveik puse milijardo – 496 mln. eurų, arba 14 procentų, palyginus su 2023-aisiais. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui iš viso sudarys daugiau nei 4 mlrd. eurų.

Daugiausia papildomai skiriamų lėšų (352,6 mln. eurų) biudžeto projekte numatyta skirti pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų, kitų švietimo darbuotojų atlyginimams didinti ir darbo sąlygoms gerinti.

Seimo pirmininkė: finansavimas švietimui galėtų didėti tik mažinant jį kitoms sritims

Finansavimas švietimui tenkinant streikuojančios pedagogų profesinės sąjungos reikalavimus galėtų dar didėti tik mažinant asignavimus kitoms sritims, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Matome, kokia yra situacija, koks yra biudžeto projektas, kokia yra raudonoji linija, riba – 3 procentai, iš esmės dabartiniame projekte ji yra pasiekta. Nebent tik būtų sumažintas finansavimas kažkuriai kitai sričiai. kitų galimybių kaip ir nėra“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino patikslintą kitų metų biudžeto projektą, jame daugiausia papildomų lėšų – 157 mln. eurų – numatoma keliams. Toliau biudžeto projektas grįš į Seimą.

Profesinės sąjungos pirmininkas A. Navickas sako besitikintis „sąžiningo balsavimo“ Seime priimant biudžetą ir tenkinant šios profesinės sąjungos reikalavimus.

„Sąžiningas balsavimas, mano galva, yra įgyvendinimas to, kas buvo pažadėta pasirašant nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Ir tai yra didelis įsipareigojimas. Matome, kad liūto dalis padidinimo finansavimo apskritai iš visų sektorių nueina būtent švietimo sektoriui. Ir tai, man rodosi, yra svarbu, reikia įvertinti“, – profsąjungos vadovo pareiškimus įvertino V. Čmilytė-Nielsen.

„Jei reikėtų daugiau – žinoma, galima grįžti prie biudžeto peržiūrėjimo. Tai esame darę ne vieną kartą per šią kadenciją, kai buvo poreikis, neprognozuota situacija. Tai jeigu bus tokia, tai Seimas tikrai pasirengęs bus grįžti“, – sakė ir Seimo pirmininkė.