Šiemet iš viso reitinguotos 133 valstybės, tarp kurių Lietuvai skirta 34-oji vieta (praėjusiais metais – 35-oji). Estija užėmė aukščiausią poziciją Baltijos šalyse – 23-iąją, o Latvija – 36-ąją.

Socialiai pažangiausia šalis šių metų indekse yra Suomija, surinkusi 90,09 balo (maksimalus balas – 100), šiek tiek atsilieka Kanada – 89,49 balo, o trečioje vietoje – Danija (89,49 balo).  Tyrime valstybės reitinguojamos pagal 12 sudėtinių dalių ir 53 rodiklius, įskaitant mitybą, sveikatos apsaugą ir sveikatingumą,  švietimą, sanitarines sąlygas, asmens saugumą, informacijos sklaidą, toleranciją, aplinkos užterštumo lygį, asmens teisių užtikrinimą bei kt.

Remiantis tyrimo rezultatais Vidurio Europos regione, akivaizdu, kad Lietuva, Latvija, Estija, Vengrija, Kroatija, Slovakija, Lenkija, Čekija ir Slovėnija yra išties pažangios valstybės mitybos ir pagrindinių sveikatos priežiūros poreikių patenkinimo srityse, tačiau vis dar atsilieka sveikatingumo / sveikatinimo srityje. Slovėnijai, kur ypač aukšti laisvės pasirinkti ir tolerancijos rodikliai, skirtas didžiausias socialinės pažangos balas visame regione (84.27; 20 vieta bendrame indekse).  Tuo tarpu kitos postsovietinės šalys nuo jos atsilieka.

Net 14 iš 20-ies aukščiausias pozicijas indekse užimančių valstybių yra Europos Sąjungos (ES) arba Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės. Bendra tendencija yra ta, kad ES ir ELPA narių socialinės pažangos rodikliai išties geresni, lyginant su valstybėmis, kurios nepriklauso minėtoms organizacijoms. Tačiau naujosios ES narės, pavyzdžiui, Rumunija ir Bulgarija, akivaizdžiai atsilieka nuo senbuvių. Nestebina tai, kad Šiaurės šalys, kuriose didelis dėmesys skiriamas socialiniam saugumui, patenka į aukščiausias indekso pozicijas Europoje.

2016 m. indekse taip pat skelbiama išvada apie jaunimo situaciją pasauliniame socialinės pažangos kontekste. Beveik pusė jaunų žmonių gyvena žemos socialinės pažangos valstybėse (pvz., Afrikos žemyno šalyse, Afganistane, Indijoje, Irake, Pakistane ir kt.), neužtikrinančiose savo piliečiams pagrindinių sveikatos priežiūros, švaraus vandens ir sanitarinių sąlygų, saugumo poreikių bei teisės į asmeninę laisvę.

„Socialinė pažanga yra stabilumo ir konkurencingumo garantas, nes akivaizdu, jog pasaulyje ekonomikos nesugebėtų klestėti nei be sveikos ir išsilavinusios visuomenės, nei be pažengusios infrastruktūros, efektyvios teisinės sistemos, taikos ar tolerancijos“, – teigia Deloitte biuro Lietuvoje vadovaujantysis partneris Saulius Bakas.

„Deloitte ekspertai, aktyviai prisidėję prie socialinės pažangos indekso ruošimo, mano, kad verslo subjektai ir valstybinio sektoriaus atstovai turėtų suvienyti jėgas ir glaudžiau bendradarbiauti tam, kad bendromis jėgomis sukurtume saugesnes, sveikesnes ir patogesnes sąlygas visuomenei“, – pridūrė p. Bakas.

Apie Socialinės pažangos indeksą (SPI)

Socialinės pažangos indeksas (SPI)  yra priemonių visuma, tirianti socialinę šalių pažangą, nepriklausomai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Pirmą kartą šis indeksas atliktas JAV 2014 metais, vėliau tyrimo apimtis išplito pasauliniu mastu.

Socialinės pažangos indeksas atskleidžia, ar konkreti valstybė patenkina svarbiausius piliečių poreikius ir sudaro sąlygas žmonėms pagerinti gyvenimo sąlygas.

Socialinė šalių pažanga tiriama analizuojant 3 poreikių grupes – esminius žmogiškuosius poreikius, gerovę ir galimybes, – kurias sudaro pogrupiai (pvz. mityba, sanitarinės sąlygos, asmeninis saugumas, informacijos sklaida, asmens teisių užtikrinimas ir kt.).

Šis indeksas – tai priemonė, skirta vyriausybėms, valstybinėms institucijoms ir organizacijoms bei verslo subjektams, siekiant padėti identifikuoti pagrindines šalių socialines ir aplinkos apsaugos problemas.