Yra ir daugiau produktų

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai į savo feisbuko paskyrą įkėlė vienos skaitytojos nuotrauką, kurioje aiškiai matyti du vandens buteliukai – vienas šaltinio vanduo „Baby water girl“, kitas – šaltinio vanduo „Baby water boy“.

„Mergaitiškas“ vanduo rožinės spalvos buteliuke kainuoja 59 centus, o „berniukiško“ vandens kaina – 56 centai, buteliukas – mėlynos spalvos.

Kainų skirtumas – vos keli centai, bet tai, anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistės Aušrinės Smilgytės, parodo, koks performatyvus yra socialinis lyties aspektas.

„Tiek daug produktų yra suskirstyti į „mergaitiškus“ ir „berniukiškus“, „moteriškus“ ir „vyriškus“, tarsi jų naudojimas sustiprintų asmens atstovavimą savo lyčiai, padarytų mus tikresniais vyrais ar tikresnėmis moterimis“, – sakė A. Smilgytė.

Atsakomybė – ir verslininkams

Yra ir daugiau produktų, suskirstytų pagal lytį – tai to paties gamintojo, tos pačios sudėties ir tą pačią funkciją atliekantys „moteriški“ ir „vyriški“ šampūnai, įvairūs kremai, taip pat rašikliai, paspirtukai, higienos prekės, skutimosi peiliukai ir panašiai.

Neretai moterims skirtos prekės būna šiek tiek brangesnės už analogiškas, skirtas vyrams.

„Viena vertus, verslų sukuriama prekių ir paslaugų pasiūla atspindi visuomenės nuostatas, bet tuo pat metu lyčių stereotipai ir toliau palaikomi bei skatinami. Tačiau tai nėra padėtis be išeities. Galime pažiūrėti į „Lego“ pavyzdį: ši organizacija aktyviai siekia atsisakyti lyčių stereotipų reklamuodami savo gamybą. Vadinasi, vaikai, matydami žaislus parduotuvių lentynose ar reklamose, nėra skatinami galvoti, kad konkretus žaislas jiems yra tinkamas dėl jų lyties. Taip vaikams atveriamos platesnės galimybės rinktis tai, kas jiems iš tiesų patinka ir atrodo įdomu. Taigi, verslų atsakomybė šiuo klausimu yra labai svarbi“, – tikino pašnekovė.

Tai – ne diskriminacija

Moterys, brangiau mokėdamos už tam tikras prekes, sumoka „rožinį mokestį“.

„Paprastai tariant, „rožinis mokestis“ yra padidinta kaina už prekes, kurios orientuotos į moteris. Neretai moterims skirtos prekės būna šiek tiek brangesnės už analogiškas, skirtas vyrams, ir tą kainų skirtumą vadiname „rožiniu mokesčiu“, – paaiškino A. Smilgytė.

Specialistė priminė, kad moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis Lietuvoje – 13,6 proc., tad nors moterys uždirba vidutiniškai mažiau nei vyrai, už daugelį prekių sumoka brangiau.

„Siekiant lyčių lygybės, prekių skirstymas pagal lytis ir ypač skirtinga jų kainodara tikrai nepadeda. Prekių skirstymas pagal potencialių klientų lytis ir skirtingas kainų nustatymas atsižvelgiant į tai yra paremtas lyčių stereotipais, tai yra lyčių lygybės klausimas, tačiau ne diskriminacija“, – pažymėjo A. Smilgytė.