- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyvenantys šalia oro uostų ar geležinkelių išgyvena nuolatinį roko koncertą ar diskoteką. Triukšmas čia gali siekti daugiau nei 100 decibelų. Tačiau tokiems gyventojams triukšmingi kaimynai siūlo tūkstančius eurų siekiančias kompensacijas. Ar jos priklauso ir tokiu atveju, jei gyvenate už dešimties kilometrų, bet lėktuvas leidžiasi virš jūsų galvos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Lietuvos oro uostų plėtros departamento direktoriumi Arnu Dūmanu.
– Oro uostas yra triukšminga vieta, tačiau šiuo metu ši teritorija, galima sakyti, yra išskirtinė.
– Taip, ji dar nėra pilnai paruošta veiklai. Tam ruošiamės vasario 4 d. atidarymui ir, savaime suprantama, čia truputį tyliau, nes statybos darbai jau baigti, o dabar testuojame įrangą bei technologijas. Šiuo metu čia ramiau.
– Galima sakyti, kad, atidarius naują terminalą, triukšmo bus daugiau. O gyventojams, kurie yra jūsų kaimynai, priklauso kompensacijos?
– Taip, kompensacijos yra numatytos trims pagrindinėms teritorijoms. Trys skirtingos teritorijos turi šiek tiek skirtingas kompensavimo sąlygas. Arčiausiai gyvenantiems asmenims bei tam tikroms įstaigoms, tokioms kaip poilsio paskirties objektai ar mokyklos, kompensacijos yra ženkliai didesnės. Jos apima ne tik langų keitimą, bet ir tam tikrų vėdinimo sistemų įrengimą ir panašiai. Gyventojams, kurie gyvena toliausiai, kompensacijos numatytos tik už langų keitimą.
– Kiek toli turi būti gyvenama nuo oro uosto, kad priklausytų kompensacija? Mes turime išskirtinę situaciją visoje Europoje – Vilniaus oro uostas yra labai arti miesto centro, praktiškai vos 9-10 km nuo pagrindinės miesto aikštės. Galbūt ir tie gyventojai, kurie gyvena miesto centre arba šiek tiek toliau, tačiau virš jų galvų leidžiasi lėktuvai, taip pat galėtų gauti kompensaciją?
– Taip, iš esmės skrydžių žemėlapiai turi kilimo ir tūpimo taką, jie eina tiek į miesto pusę, tiek į kitą pusę. Jei pasižiūrėtumėte mūsų svetainėje ltou.lt triukšmo apsaugos zonas, matytumėte, kaip žemėlapiai išsiplečia būtent į miesto pusę. Iš esmės, lėktuvas, skrendantis iš miesto pusės ar kylantis į miesto pusę, patenka į tam tikras gyvenamąsias teritorijas. Šios teritorijos užima gana didelius plotus – kalbame apie šimtus hektarų Vilniaus mieste.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar galima nesinaudoti statybinėmis medžiagomis triukšmui mažinti ir tiesiog gauti kompensaciją kaip žalą dėl patiriamo triukšmo?
– Modelis yra sudėliotas taip, kad gyventojas, patyręs tam tikras išlaidas, pavyzdžiui, dėl langų keitimo, gali kreiptis į mus, pateikdamas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Mes reikalaujame pateikti tam tikrus dokumentus, kurie įrodo šias išlaidas. Kompensacija nėra išmokama iš anksto ar už būsimus darbus. Pateikti dokumentai turi patvirtinti, kad gyventojas įsigijo kompensuojamas medžiagas, pavyzdžiui, langus ar vėdinimo sistemas. Atsižvelgiant į išlaidų dydį, yra nustatytas kompensavimo mechanizmas ir maksimalios galimos kompensacijos sumos.
Gyventojams, kurie gyvena toliausiai, kompensacijos numatytos tik už langų keitimą.
– Į kokią kompensacijos sumą žmogus gali pretenduoti? Kaip ir sakote, yra nustatytos maksimalios ribos.
– Pavyzdžiui, tolimiausioje, trečioje zonoje maksimali kompensacijos suma yra 2400 eurų vienam namų ūkiu. Tai vienkartinė kompensacija, kuria galima pasinaudoti tik vieną kartą. Tuo tarpu artimiausiose teritorijose kompensacijoms nėra nustatytos ribos. Tokiu atveju vertinama individualiai – ar buvo keisti langai, šiltintas fasadas dėl triukšmo, ar įrengtos vėdinimo sistemos, kurios padeda išvengti triukšmo, neatidarinėjant langų. Šiose teritorijose viskas vertinama individualiai, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus. Matome jau dabar, kad kreipiasi žmonės, jau esam ir patvirtinę tas maksimalias, pavyzdžiui, trečioj teritorijoj 2400 eurų išmokas jau net keliems pareiškėjams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...
-
Lietuva spindi Kalėdų šviesoje: žvilgtelėkite į nuostabiai papuoštus tautiečių namus2
Šventinis laikotarpis Lietuvoje tampa vis įspūdingesnis – švytinčios sodybos šiemet sulaukia lankytojų ne tik iš aplinkinių miestų, bet ir iš visos šalies. Vienas pirmųjų Kalėdų šviesų entuziast...
-
Prie pagrindinės Kauno eglės – lankytojų antplūdis: kalėdinės nuotaikos ir dovanų džiaugsmai2
Pasivaišinę kalėdinėmis vaišėmis kauniečiai ir miesto svečiai patraukė į Vienybės aikštę, kurioje šiemet stovi pagrindinė Kalėdų eglė. Kalbinti miestiečiai pasidalijo, ir kaip švenčia gražiausias metų &scaro...
-
Lietuva reiškia užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano lėktuvo aukų šeimoms
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lietuvos vardu trečiadienį išreiškė užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano oro linijų lėktuvo aukų šeimoms. ...
-
Senelis Kalėda apie šventes Kaune: šiemet elniams buvo sunku nusileisti ant stogų
Per Kalėdas rezidenciją prie pagrindinės Kauno eglės atidaręs Senelis Kalėda atskleidė, kad po dovanų dalybų nakties dar nemiegojo, tačiau jam stebuklingą naktį pavyko aplankyti visus vaikus. Tiesa, kadangi šiemet sniego nebuvo, roges tempia...
-
Per šventes aukos paramos fondams išauga, bet aukojimas mažėja1
Besibaigiančių metų šventės Lietuvos paramos ir labdaros fondams – vienas intensyviausių laikotarpių, kai žmonės aukoja daugiau nei įprastai, tačiau aukojimo tendencijos prastėja, BNS sako šių organizacijų atstovai. ...
-
VST vadas žada keisti pareigūnų požiūrį į pažeidėjus: negali spardyti surakinto antrankiais4
Viešojo saugumo tarnybai (VST) pradėjęs vadovauti buvęs ilgametis Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas pabrėžia, kad padidėjus hibridinių grėsmių tikimybei, būtina stiprinti vi...
-
Žiniasklaida: mirė profesorė Dambrauskienė
Pirmadienį, eidama 85-uosius metus, mirė žymi Lietuvos darbo teisės specialistė, viena iš Darbo kodekso rengėjų, profesorė Genovaitė Dambrauskienė. ...
-
Nuo rugsėjo dėl netinkamo įtraukiojo ugdymo nesikreipė nei tėvai, nei NVO: nesulaukta skundų2
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad po to, kai rugsėjį startavo visuotinis įtraukusis ugdymas, nebuvo sulaukta nė vieno skundo dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų nepriėmimo į mokyklas. ...
-
Pasienyje su Baltarusija neteisėtų migrantų nefiksuota
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nebuvo apgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...