- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos nušvitus saulei į kelius išrieda asfalto volai, keltuvai ir dešimtys darbuotojų – dienomis, kai gatvėse rieda tūkstančiai automobilių, verda darbas. Naktimis, kai nėra jokių spūsčių, statybvietėse štilis. „Dėl to, kad visi darbai atliekami tik dieną, valstybė praranda pinigus“, – skaičiuoja automobilių ekspertas Ramūnas Fetingis. Kelininkai atkerta, kad yra kelios priežastys, kodėl nedirbama naktimis. Viena jų – patys miestiečiai, kuriems nepatinka burzgiantys traktoriai.
Užsienyje kelininkai triūsia visą parą
Iki Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungai (ES) Vilnius žada sutvarkyti dalį miesto gatvių, aikščių, kitų viešųjų erdvių, kuriose ar šalia jų vyks renginiai. Šiems darbams Vyriausybė skyrė apie 16 milijonų litų. Pinigų tarsi yra, tačiau nerimaujama, ar pakaks laiko.
Lietuvoje tapo įprasta patraukti tvarkyti gatvių dienomis, kai didžiausiose transporto arterijose nusidriekia automobilių spūstys. Skirtingai nei mūsų šalyje, kitose ES valstybėse, taip pat ir už Atlanto, kelininkai dirba keliomis pamainomis net ir naktį.
Automobilių ekspertas Ramūnas Fetingis tikina, kad užsienyje, pagrindinėse gatvėse, kur šalia nėra gyventojų, darbai vyksta kiaurą parą. Esą kitu atveju valstybė praranda pinigus –žmonės stovi spūstyse ir nedirba, savo darbo laiką jie praleidinėja gatvėse, laiku nepristato prekių ir pan. „Jau nekalbu apie gamtos užterštumą, kai 20 min. ar daugiau burzgini automobilį“, – priduria R. Fetingis.
„Kam mokėti darbininkui papildomą užmokestį, jei galima tiesiog spjauti į vairuotojų kantrybę ir daryti tai dieną? Savivaldybė paskelbia konkursą, kas pigiau padarys darbus, tai tą konkursą laimi tie, kurie daro pigiausiai iš visų. Manau, kad viskas yra dėl mūsų vargšės ekonomikos, kuri yra šlubuojanti, daugiau pavyzdžių neįsivaizduoju“, – stebisi automobilių ekspertas.
Skundžiasi patys gyventojai?
„Ne visus darbus galima padaryti pamainomis naktį“, – pokalbį su LRT.lt pradeda „Grinda“ generalinis direktorius Algimantas Vilūnas. – Čia taip iš šalies atrodo, o realiai kiekvienas darbas turi savo technologiją, laiką ir visa kita.“
Įmonės, užsiimančios ir gatvių tvarkymu, direktorius tikina, kad pinigai – ne toks svarbus faktorius, kodėl gatvės nėra tvarkomos naktimis.
„Kelių technika kelia nemažą triukšmą, gyventojai skundžiasi ir darbai dėl to stabdomi. Jei visą vasarą dirbsime, po langais burgs traktoriai, tai kas su tuo taikstysis?“ – teiraujasi A. Vilūnas.
Darbininkams dirbti naktį patinka
Tuo metu kitos kelius tvarkančios įmonės UAB „Marijampolės gatvių remontas“ direktorius Jurgis Vilutis sako, kad jo įmonės darbuotojams yra tekę dirbti naktimis, tačiau tai yra reti ir labai brangūs darbai.
„Supraskite, kad darbui naktimis reikia ne tik pamainos, bet kartu ir papildomai maišyti asfaltą. Dieną asfaltą ima keletas skirtingų įmonių ir nedideliais kiekiais, o naktį asfalto neima kitos įmonės, todėl gaminami mažesni kiekiai. Pinigai gamybai išleidžiami tokie patys, todėl iškeliama asfalto kaina“, – teigia J. Vilutis.
Maža to, skaičiuoja J. Vilutis, norint darbus atlikti kokybiškai ir be broko, reikia apšviesti visą gatvę. Savo ruožtu A. Vilūnas aiškina, kad jei pavasarį apšvietimo klausimas dar išsprendžiamas, tai vasarą, kai sužaliuoja medžiai, gatvėje tampa dar tamsiau ir nebeįmanoma dirbti. „Kiekvienas darbas yra kruopštus, tamsoj juk nedirbsi“, – tikina A. Vilūnas.
„Didžiausia problema, kad dirbančius naktimis dar turi prižiūrėti vadovai, kurie savo darbą atlieka dieną ir visą parą dirbti negali. Reikėtų kelių vadovų, o jų atlyginimai yra dideli“, – skaičiuoja J. Vilutis.
Pasak įmonių vadovų, patys darbininkai dirbti naktį mėgsta, mat tuomet jiems išmokamas dvigubas naktinis tarifas. „Įsivaizduokite, kad darbuotojų atlyginimas sudaro apie 30 proc. kainos. Tai asfaltavimo kaina išauga dar tiek pat“, – apibendrina J. Vilutis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sudarytas ypatingas žemėlapis: atskleista, kurios savivaldybės skęsta skolose5
Pirmąsyk Lietuvoje sudarytas gyventojų skolų žemėlapis. Jame spalvomis pažymėtos savivaldybės, kuriose yra daugiausiai ir mažiausiai įsiskolinusių gyventojų. Bendra skolų suma šiuo metu siekia apie 4,5 mlrd. eurų. ...
-
Išpildyta Kanadoje gyvenančio 100-mečio svajonė: vaizdo skambučiu – pokalbis su Kauno vadovais12
Šimtamečiai Kaune sulaukia ypatingo dėmesio, jiems įteikiamos puokštės, pasakomi geri žodžiai. O kaip pasveikinti tą kaunietį, kuris sulaukęs tokio jubiliejaus gyvena Kanadoje? Būtent apie tokį neeilinį skambutį pranešė Kauno...
-
Pedagogai kreipėsi į valdžios institucijas: iššūkiai klibina švietimo sistemos pagrindus
Reikšdama nuogąstavimus dėl ugdymo turinio kaitos ir švietimo sistemos struktūrinių reformų Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų taryba kreipėsi į atsakingas šalies institucijas. ...
-
Vilniuje ketinama įrengti ramaus eismo zonas
Sostinėje planuojama įrengti 14 ramaus eismo zonų. JUDU teigimu, gali būti svarstoma galimybė eismo greitį šiose zonose riboti iki 20–30 km/val. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės padidinti pėsčiųjų saugumą bei 2–4 decibela...
-
Šiaulių meras: mieste esančios S. Nėries gatvės pavadinimas nebus keičiamas4
Šiauliuose poetės Salomėjos Nėries gatvės pavadinimas nebus keičiamas, sako miesto meras Artūras Visockas. ...
-
Kojala pranešė, kad nebelieka Rytų Europos studijų centro6
Aštuoniolika metų veikusio Rytų Europos studijų centro (RESC) nebeliks, sako jo direktorius Linas Kojala. Pasak vadovo, nuo šiol centras bus pristatomas organizacijos esmę tiksliau perteikiančiu pavadinimu – Geopolitikos ir saugumo stu...
-
Lietuvos zoologijos sodas pasipuošė Kalėdoms: dovanų sulaukė ir gyvūnai
Artėjant didžiausioms metų šventėms Lietuvos zoologijos sode pasklido kalėdinė nuotaika. Eglutės įsitaisė į voljerus, išskirtinių dovanų sulaukė ir įvairūs gyvūnai. Vieniems teko dovanas išsipakuoti, kitiems leista jas suva...
-
Tyrimas dėl šnipinėjimu įtariamo Manovo pilietybės: greitų sprendimų nesitikima3
Gavęs vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pavedimą, Migracijos departamentas pradėjo tyrimą dėl šnipinėjimu Rusijai įtariamo Eduardo Manovo įgytos Lietuvos pilietybės teisėtumo, tačiau greitų sprendimų nežada. ...
-
Paviešinta, ko lietuviai ieškojo „Google“ 2024 metais: kas labiausiai kurstė smalsumą?1
Antradienį, „Google“ pateikė sąrašus tendencijų, ko šiemet internete ieškojo Lietuvos gyventojai. Dėmesio centre 2024-aisiais atsidūrė „Eurovizijos“ ir vasaros olimpinių žaidynių herojai, Europos futbolo ...
-
Ūkininkai su baime laukia žiemos: pastarieji metai tapo iššūkiu1
Suskaičiuota, kiek žalos šiemet ūkininkams pridarė klimato ekstremali kaita. Pasak draudikų, Europoje kruša, lietus ir vėjas pridarė nuostolių už daugiau kaip 300 mln. eurų. Lietuvoje labiausiai suniokoti rapsų ūkiai, draudikai ūkini...