- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos nušvitus saulei į kelius išrieda asfalto volai, keltuvai ir dešimtys darbuotojų – dienomis, kai gatvėse rieda tūkstančiai automobilių, verda darbas. Naktimis, kai nėra jokių spūsčių, statybvietėse štilis. „Dėl to, kad visi darbai atliekami tik dieną, valstybė praranda pinigus“, – skaičiuoja automobilių ekspertas Ramūnas Fetingis. Kelininkai atkerta, kad yra kelios priežastys, kodėl nedirbama naktimis. Viena jų – patys miestiečiai, kuriems nepatinka burzgiantys traktoriai.
Užsienyje kelininkai triūsia visą parą
Iki Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungai (ES) Vilnius žada sutvarkyti dalį miesto gatvių, aikščių, kitų viešųjų erdvių, kuriose ar šalia jų vyks renginiai. Šiems darbams Vyriausybė skyrė apie 16 milijonų litų. Pinigų tarsi yra, tačiau nerimaujama, ar pakaks laiko.
Lietuvoje tapo įprasta patraukti tvarkyti gatvių dienomis, kai didžiausiose transporto arterijose nusidriekia automobilių spūstys. Skirtingai nei mūsų šalyje, kitose ES valstybėse, taip pat ir už Atlanto, kelininkai dirba keliomis pamainomis net ir naktį.
Automobilių ekspertas Ramūnas Fetingis tikina, kad užsienyje, pagrindinėse gatvėse, kur šalia nėra gyventojų, darbai vyksta kiaurą parą. Esą kitu atveju valstybė praranda pinigus –žmonės stovi spūstyse ir nedirba, savo darbo laiką jie praleidinėja gatvėse, laiku nepristato prekių ir pan. „Jau nekalbu apie gamtos užterštumą, kai 20 min. ar daugiau burzgini automobilį“, – priduria R. Fetingis.
„Kam mokėti darbininkui papildomą užmokestį, jei galima tiesiog spjauti į vairuotojų kantrybę ir daryti tai dieną? Savivaldybė paskelbia konkursą, kas pigiau padarys darbus, tai tą konkursą laimi tie, kurie daro pigiausiai iš visų. Manau, kad viskas yra dėl mūsų vargšės ekonomikos, kuri yra šlubuojanti, daugiau pavyzdžių neįsivaizduoju“, – stebisi automobilių ekspertas.
Skundžiasi patys gyventojai?
„Ne visus darbus galima padaryti pamainomis naktį“, – pokalbį su LRT.lt pradeda „Grinda“ generalinis direktorius Algimantas Vilūnas. – Čia taip iš šalies atrodo, o realiai kiekvienas darbas turi savo technologiją, laiką ir visa kita.“
Įmonės, užsiimančios ir gatvių tvarkymu, direktorius tikina, kad pinigai – ne toks svarbus faktorius, kodėl gatvės nėra tvarkomos naktimis.
„Kelių technika kelia nemažą triukšmą, gyventojai skundžiasi ir darbai dėl to stabdomi. Jei visą vasarą dirbsime, po langais burgs traktoriai, tai kas su tuo taikstysis?“ – teiraujasi A. Vilūnas.
Darbininkams dirbti naktį patinka
Tuo metu kitos kelius tvarkančios įmonės UAB „Marijampolės gatvių remontas“ direktorius Jurgis Vilutis sako, kad jo įmonės darbuotojams yra tekę dirbti naktimis, tačiau tai yra reti ir labai brangūs darbai.
„Supraskite, kad darbui naktimis reikia ne tik pamainos, bet kartu ir papildomai maišyti asfaltą. Dieną asfaltą ima keletas skirtingų įmonių ir nedideliais kiekiais, o naktį asfalto neima kitos įmonės, todėl gaminami mažesni kiekiai. Pinigai gamybai išleidžiami tokie patys, todėl iškeliama asfalto kaina“, – teigia J. Vilutis.
Maža to, skaičiuoja J. Vilutis, norint darbus atlikti kokybiškai ir be broko, reikia apšviesti visą gatvę. Savo ruožtu A. Vilūnas aiškina, kad jei pavasarį apšvietimo klausimas dar išsprendžiamas, tai vasarą, kai sužaliuoja medžiai, gatvėje tampa dar tamsiau ir nebeįmanoma dirbti. „Kiekvienas darbas yra kruopštus, tamsoj juk nedirbsi“, – tikina A. Vilūnas.
„Didžiausia problema, kad dirbančius naktimis dar turi prižiūrėti vadovai, kurie savo darbą atlieka dieną ir visą parą dirbti negali. Reikėtų kelių vadovų, o jų atlyginimai yra dideli“, – skaičiuoja J. Vilutis.
Pasak įmonių vadovų, patys darbininkai dirbti naktį mėgsta, mat tuomet jiems išmokamas dvigubas naktinis tarifas. „Įsivaizduokite, kad darbuotojų atlyginimas sudaro apie 30 proc. kainos. Tai asfaltavimo kaina išauga dar tiek pat“, – apibendrina J. Vilutis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno policija turi naują laikinąjį vadovą: iš ankstesnės jos vadovybės teliko tik jis vienas4
Nuo šiandien Kauno apskrities policijai laikinai vadovauja Darius Pliavga, devynerius metus ėjęs vieno iš jos viršininkų pavaduotojų pareigas. Šiandien jis vienintelis iš pastarojo meto Kauno apskrities policijos vadovyb...
-
Kalėdinė akcija kviečia šventinius linkėjimus nusiųsti nepažįstamiems senjorams
Nenumaldomai artėjant kalėdiniam laikotarpiui, svarbu nepamiršti ir tų, kurie neturi su kuo pasidalinti švenčių laukimu. Tad jau ne pirmus metus vykstanti akcija „Kalėdinis senjorų paštas“ šiais metais ir vėl kvi...
-
V. Matijošatis sako, kad į policiją kreipėsi dėl vaikų33
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia „krabo“ pravardę sau priskiriantis „kaip visi“, o į policiją kreipėsi, nes prie mažamečių negali būti vartojami necenzūriniai žodžiai. ...
-
Į Buteigeidžio dragūnų batalioną iškeliavo paskutiniai karo prievolininkai
Į sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną Klaipėdoje pirmadienį atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą išvyko beveik 400 karo prievolininkų. ...
-
Sostinės policijai vadovaus M. Baršys, vilniečiais žada rūpintis kaip artimaisiais1
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas nuo pirmadienio pradeda eiti buvęs Kauno policijos vadovas Mindaugas Baršys, sostinės gyventojais jis žada rūpintis lyg artimaisiais. ...
-
Apie šnipinėjimu įtariamą E. Manovą: buvo aktyvus ir darbštus narys – tikrai pasitikėjome14
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas Gvidas Rutkauskas sako, kad šnipinėjimu Rusijai įtariamas organizacijos narys Eduardas Manovas buvo aktyvus ir darbštus bendražygis. ...
-
Svarbios žinios abiturientams ir jų tėvams: vėl keičiasi stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka1
Kitąmet keičiasi tvarka, kaip bus sudaromos stojančiųjų į aukštąsias mokyklas eilės. Pagrindiniai matematikos ir lietuvių kalbos egzaminai bus laikomi dviem lygiais, dėl to, universitetų teigimu, daliai moksleivių durys į aukštąsias...
-
Gyventojai tapo įkaitais: už naudojimąsi koridoriais gali tekti mokėti?4
Vieno Klaipėdos daugiabučio gyventojai tapo įkaitais. Jie buvusiame bendrabutyje nusipirko butus, o bendrų erdvių, tarp jų ir koridorių, savininkais tapo kiti. ...
-
Istorinė diena: „Mokslo sala“ atveria duris, lankytojų laukia įdomių eksponatų gausa4
Istorinė diena, kurios laukė visos šalies mokslo bendruomenė, moksleiviai, nes duris atveria vienintelis Lietuvoje mokslo muziejus „Mokslo sala“. Nemuno saloje iškilęs objektas neabejotinai taps dar vienu traukos objektu. ...
-
ŠMSM: iki 2030-ųjų ugdymo įstaigų plėtrai Vilniaus, Šalčininkų rajonuose – 113 mln. eurų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iki 2030 metų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose pastatys naujų mokyklų, darželį, praplės jau veikiančias ugdymo įstaigas, kuriose pagrindinė mokomoji kalba yra lietuvių, tam numatyta...