Psichologė Eglė Masalskienė, besidarbuojanti ir su papildomus vairavimo kursus dėl KET pažeidimų lankančiais vairuotojais, tvirtina, kad jaunus žmones veikia ir baimė dėl aplinkinių nuomonės, todėl agresyvesnis ekstremalesnis vairavimas yra savotiškas siekis įtvirtinti savo, kaip sugebančio gerai valdyti transporto priemonę statusą. Pasak specialistės, noras rizikuoti ir skubėti dabar yra diktuojamas gyvenimo tempo. "Veržlumas, noras rizikuoti karjeros pasaulyje vertinama kaip teigiamos savybės, bet jos visiškai netinka kelyje", – tvirtina pašnekovė.

Ne tik jaunų, tačiau ir patyrusių vairuotojų neatsakingą elgesį kelyje veikia ir bendra emocinė būklė, kai prie vairo sėdama norint atsikratyti įtampos, blogų minčių ar emocijų. "Mokslininkai jau seniai įrodė, kad žmogus, jaučiantis stresą, vairuoja daug neatidžiau arba agresyviau", – sakė E.Masalskienė.

Psichologės žodžius patvirtina ir jau anksčiau minėto "Ford" tyrimo rezultatai, kuriame pabrėžiama, kad draugų įtaka neatsakingai elgiantis prie vairo šioje amžiaus grupėje ypač ryški. Vairuodamas automobilyje esant bendraamžiams, rizikuoja kone kas antras jaunuolis. 45 proc. apklaustųjų prisipažino, kad vairuotų automobilį, kuriame sėdėtų daugiau draugų, negu yra sėdimų vietų, o kas ketvirtas apklausos dalyvis sutiktų išgerti ar vartotų narkotines medžiagas, jei jam pasiūlytų draugai. Šie skaičiai didėja, kai į kausimus atsako jaunimo festivalių dalyviai.

Pyktį reikia valdyti

Mokslininkų tvirtinimu, iš emocijų, labiausiai lemiančių rizikingą vairavimą, labiausiai išskiriamas pyktis. Psichologijos mokslų daktaras Jeffas Deffenbacheris netgi kalba apie specifinį vairavimo pyktį, kuris yra daugiau kaip asmenybės bruožas – žmogus dažniau supyksta vairuodamas. Tie, kurie apskritai gyvenime patiria daugiau pykčio, linkę jį labiau reikšti vairuodami, nei susiklosčius kitoms gyvenimo situacijoms.

Psichologės E.Masalskienės teigimu, tai, kad jaunesni vairuotojai labiau reaguoja į pykčio protrūkius, yra natūralu – jaunimas impulsyvesnis, drąsiau rizikuoja, dažniau renkasi pavojingiausią reagavimo į piktus vairuotojus formą. Vis dėlto, anot psichologės, impulsyviai reaguoti į pyktį nėra pats geriausias sprendimas, ypač kelyje, kur kiekviena klaida ar neapgalvotas sprendimas gali kainuoti labai brangiai.

"Pyktis yra kaip ugnis, ir jei norite ją užgesinti, verčiau pilti vandenį, o ne žibalą. Jeigu susidūrėte su agresoriumi, kuris jus kaltina, nors pats jaučiatės teisus, nepatartina daryti trijų dalykų: kaltinti, teisintis ir demonstratyviai ignoruoti, nes šie veiksmai gali jį provokuoti. Protingiausia būtų tiesiog priimti faktą, kad taip nutiko, nes tokių agresyviai reaguojančių žmonių yra, ir štai dabar jūs vieną sutikote. Natūralu, kad norisi atsikirsti, jei jaučiatės teisus, bet taip rizikuojate įsivelti į ilgesnį ginčą ir susigadinti nuotaiką. Tad verčiau išklausyti, parodyti pastangas suprasti ir ramiu balsu pateikti savo faktus. Svarbiausia išlikti mandagiam ir ramiam", – patarė E.Masalskienė. Jeigu vis dėlto jums kyla pyktis, pašnekovė patarė prisiminti STOP signalą ir akimirką pagalvoti, kokių padarinių gali turėti impulsyvūs veiksmai. Kelių sekundžių pakanka, kad žmogus pradėtų  racionaliai mąstyti.