KGB kadrinių darbuotojų, atsargos karininkų sąrašai – jau vieši. Netrukus internete pasirodys ir pirmosios užverbuotųjų pavardės bei dokumentai. Apie KGB dokumentų viešinimą – pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadove Terese Birute Burauskaite.

– Prieš kurį laiką internete paskelbtas KGB atsargos karininkų sąrašas, o šią savaitę – KGB padalinių miestuose ir rajonuose kadrinių darbuotojų sąrašai. Puslapis www.kgbveikla.lt dėl lankytojų antplūdžio kurį laiką netgi buvo nepasiekiamas. Regis, visuomenę KGB tema itin domina.

– Netrukus turėsime duomenis, kiek žmonių apsilankė svetainėje, kas juos domina labiausiai. Taip, svetainė nulūžta ne pirmą kartą. Šią savaitę, aišku, visus sudomino paskelbti KGB rajonų skyrių dokumentai iš visos Lietuvos. Anksčiau dokumentai, kuriuos mes viešinome, buvo daugiau išplaukę iš centrinio KGB aparato. Taip, buvo ir informacijos apie rajonus, ne tik Vilniaus ir Kauno. Manyčiau, kad žmonės, kurie gyvena periferijoje, – tie buvę KGB darbuotojai vis dar šalia jų, jie niekur nedingo. Tad žmonių susidomėjimas šią savaitę paskelbtais dokumentais man visiškai suprantamas. Jie nori žinoti, kas gi tada buvo ir dabar yra šalia jų. Svetainė kgbveika.lt labai lankoma.

Akivaizdu, kad visuomenė nori apie tai žinoti. Ir jeigu mes būtume manę, kad to nereikia, nė nebūtume pradėję dirbti. LGGRTC turime susiformavusią visą mokslininkų grupę – joje apsvarstome, kuriuos dokumentus skelbti, juos tiriame. Reikia, kad visuomenė gautų išsamų vaizdą to, kas vyko su KGB iškaba. Kaip buvo įtraukiami žmonės, kaip jie buvo šantažuojami, kad bendradarbiautų, kaip buvo persekiojami ir panašiai.

– Tačiau daliai gyventojų ir sovietmečiu nebuvo paslaptis, kurie žmonės – kadriniai KGB darbuotojai.

– Būdavo visaip. Bet dažniausiai jie neprisistatydavo. Netgi tie, kurie pagal instrukcijas turėdavo prisistatyti. Bet niekur nebuvo jų pavardžių, pareigybių. Jei pavartytume to meto telefonų knygas, kuriose skelbiami įstaigų telefonai, KGB tebuvo vienas telefonas.

– Tačiau mūsų visuomenę vis dar labai domina konkrečios žmonių – kadrinių KGB darbuotojų, ypač agentų ir slaptųjų bendradarbių, – pavardės, o ne nusikalstama šios organizacijos veikla. Regis, dar nėra suvokiamas to KGB darbo mastas.

– Taip, jūs teisus. Visuomenė žiūri labai asmeniškai – norima konkrečių pavardžių, konkrečių asmenų. Bet mūsų skelbiamų dokumentų tikslas yra ne tas. Mes norime parodyti KGB veiklą. O veiklą vystė konkretūs asmenys. Taigi per juos ta veikla ir atsiskleidžia. Viešai skelbiami dokumentai – tik didelio darbo pradžia. Matome, kad visuomenei tai reikalinga, ir mes ruošiamės dirbti toliau, pateiksime daugiau informacijos bei dokumentų.

– Kol kas tinklalapyje kgbveikla.lt, be kita ko, skelbiami tik kadriniai KGB darbuotojai. Šį pavasarį buvo pranešta, kad netrukus turėtų būti paskelbtas ir 1700 KGB agentų sąrašas bei 62 agentų kortelės, išskyrus tuos, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB. Kodėl šis procesas užtruko?

– Neskubame mes šio sąrašo skelbti, nes tiesiog dar tiriame jį. Iš tikrųjų jo atsiradimas kelia tam tikrų minčių. Jis buvo pildomas 1987 m. iš karto, tačiau jame esantys įrašai apie bylas ir agentus prasideda tais, kurie buvo verbuojami 1940-aisiais, partizaniniu laikotarpiu, taigi dokumento kūrimo laiku jau tikrai nedirbo. Taigi dėl to KGB registracijos žurnalo mes atliekame tyrimą. Kyla klausimas, ar jis 1987 m. nebuvo kuriamas sąmoningai, jau ne kaip KGB darbo dokumentas. Kalbant apie skelbimą, rugsėjo pabaigoje ketiname paskelbti apie 100 asmenų iš minėto žurnalo – nuo 1-ojo numerio iki 100-ojo, su visa papildoma informacija apie minėtus asmenis ir panašiai. Tai bus asmenys, kurie veikė iki kokių 1950 m. Vėliau skelbsime daugiau asmenų.

– Ar visi KGB dokumentai, kurios jūs skelbiate, patikimi?

– Dokumentai, kuriuos mes skelbiame ir apie kuriuos viešiname, yra KGB vidaus darbo. Jie niekada nebuvo rengiami viešinti. Kadangi Lietuva tapo nepriklausoma, mes turime tą galimybę. Juk vienas KGB skyrius nė nežinojo apie kito KGB skyriaus darbą. Abejonių gali kelti nebent antriniai dokumentai. Kaip minėjau, pavyzdžiui, tas KGB agentų registracijos žurnalas.

– Kokius dar KGB dokumentus ruošiamasi skelbti artimiausiu metu?

– Norėtume visuomenę apšviesti, kaip buvo vykdomas agentūrinis darbas emigracijoje, mokslo ir švietimo srityje, taip pat apie mokslinį ir techninį šnipinėjimą, apie jaunimo organizacijas, finansinius KGB veiklos aspektus. Ypač paskutiniais organizacijos veiklos metais. Apie tai, kaip buvo kuriamos priedangos įmonės ir įstaigos, kaip jos buvo finansuojamos. Juk buvo bendros firmos su užsieniu, su partneriais, kurie nė nežinojo ir nenutuokė, į kokį darbą juos įtraukia. Planų – daug. Tikimės per dvejus trejus metus viešai paskelbti tiek archyvinių dokumentų, kad kiekvienas iš pirminių šaltinių susidarytų adekvatų vaizdą, kas Lietuvos istorijoje buvo KGB.

– Kai kas sako, kad reikia nustoti gręžiotis į praeitį ir liautis demonizuoti KGB. Daugelis KGB vertina tik principu juoda–balta.

– Taip, kai kas mus kaltina, kad knaisiojamės po praeitį, sako, laikas baigti draskyti senas žaizdas. Bet istorija turi būti nagrinėjama ir dabar, ypač kai ją dar savo kailiu esame patyrę. Čekistai ar kagėbistai, kaip mes juos vadiname, irgi buvo žmonės. Negalime sakyti, kad jie visi tiktai juodi. Tačiau jie savo noru atėjo dirbti to darbo, kuris okupantui buvo reikalingas. Tai buvo tų žmonių asmeninis apsisprendimas. Bet dabar tiems žmonėms jokių apribojimų nėra – nei jiems keliamos bylos, nei jie persekiojami. Jie gali gyventi kaip normalūs piliečiai. Tik nereikia pamiršti, kad daugelis jų, jau pagyvenusių, gauna pensiją iš Maskvos. Tad galime svarstyti, kad jie galbūt turi ir tam tikrus įsipareigojimus.

Priminsiu, kad beveik visos agentų darbo ir asmens bylos išvežtos iš Lietuvos, tačiau yra antriniai dokumentai, iš kurių galima identifikuoti apie 80 proc. paskutinius tris dešimtmečius veikusių agentų – iki 10 tūkst. asmenų.

– Kaip manote, ar liustracijos idėja vis dar aktuali?

– Visuomenė turi teisę žinoti, kas vyko. Kodėl viskas, kas vyko 50 metų, turi būti nuslėpta? Tai neturi būti uždaryta ar užrakinta. Reikia vieną sykį išsklaidyti mitus, apipynusius sovietų slaptosios tarnybos veiklą.

Vieni KGB tiesiog demonizuoja, kiti – niekina, esą kiekvienas vos pašnekėjęs su kagėbistu iš karto būdavo įrašytas į agentų sąrašus ir t. t. Kai žmonės susipažins su tikrąja veikla, paremta autentiškais dokumentais, manau, daug dūmelių išsisklaidys. Žinoti tiesą, o ne kieno nors interpretacijas, – labai sveika.