- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai jau kurį laiką dirba gatvėse su Kelių policija, tai – tik viena iš priemonių surasti užsieniečius, kurie neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Apie tai, kiek tokių yra ir kokių kurioziškų situacijų pasitaiko, LNK žurnalistai kalbėjosi su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Migracijos skyriaus viršininku Audriumi Šantaru.
– 2023 m. grąžintų užsieniečių buvo šimtai. Šiais metais nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d. bendrų priemonių su kitomis institucijomis metu buvo atliktos 74 priemonės ir jų metu buvo nustatyti 29 Centrinės Azijos valstybių piliečiai, kuriems buvo surašyti sprendimai dėl grąžinimo. Jie per laikotarpį, kuris yra skiriamas, privalo išvykti į savo kilmės šalį.
– Ar galit paaiškinti, kas yra tos priemonės?
– Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai gali ir patys atlikti tikrinimo priemones, bet mes taip pat atliekam bendras priemones su policijos atstovais, kurių šiais metais buvo 32.
– Dabar, paprasčiau tariant, jūs stabdote gatvėje pavežėjus kartu su policijos pareigūnais?
– Taip, kartu su policijos pareigūnais bendrų priemonių metu atliekame sustabdymą. Policijos pareigūnai atlieka savo tikrinimą. Jeigu automobilyje vairuotojas ar keleivis yra užsienio pilietis, tada pareigūnai pasikviečia mus į pagalbą ir mes atliekam tikrinimą, ar užsienietis yra teisėtai Lietuvoje, ar ne.
– Sakėte, būna komiškų situacijų sustabdžius pavežėjus.
– Na, taip. Visko pasitaiko, randame asmenis ne tik salonuose, bet ir kitose automobilio vietose.
– Bagažinėse?
– Taip, buvo atvejis, kai buvo rastas asmuo bagažinėje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Iš kokių šalių dažniausiai Lietuvoje užsibūna užsieniečiai?
– Pagrinde Centrinės Azijos šalys – Azerbaidžanas, Uzbekistanas, Kazachstanas, Kirgistanas ir Tadžikistanas.
– Bet jie čia legaliai atvyksta?
– Jie legaliai atvyksta, jie čia įsidarbina, po to nutraukia darbo santykius ir jų buvimas kaip ir tampa neteisėtu. Jie tikrinimo metu teigia, kad to nežinojo. Mes patikriname, matome, kad jų buvimas yra neteisėtas ir surašome jiems sprendimus dėl savanoriško grįžimo atgal.
– O kodėl jie taip daro? Kodėl nutraukia darbo santykius ir tuo pačiu sau užkerta kelią likti šalyje?
– Jie naudojasi fiktyviomis pakvietėjų firmomis, kurie teigia, kad įdarbins, bet jiems atvykus, jeigu ir padirba kelias savaites, tuos darbo santykius jie nutraukia.
– Ar žinote, kiek tokios fiktyvios paslaugos kainuoja patiems užsieniečiams?
– Negaliu pasakyti šitos informacijos, nedisponuoju.
– Kaip galvojat, kaip būtų galima sukontroliuoti visus tuos užsieniečius, kad jiems nebūtų galimybių čia veikti nelegaliai?
– Kontroliuoti jų atvykimo sąlygas, kad jie jau patektų į Lietuvą, į Europos Sąjungą (ES) patikrinus išsamiai. Ir jeigu kyla pirminės abejonės dėl jų teisėto atvykimo, jų iškart neįleisti.
– Šiek tiek atidžiau žiūrite į tam tikras profesijas, kai tikrinate?
– Taip, į pavežėjus, statybininkus. Taip pat studentai. Tai yra tos specialybės, kurios kelia didžiausią riziką, kad gali būti neteisėta.
Patikriname, matome, kad jų buvimas yra neteisėtas ir surašome jiems sprendimus dėl savanoriško grįžimo atgal.
– Gal galite paaiškinti, kodėl tos profesijos yra didžiausios rizikos?
– Todėl, kad tiek pavežėjams, tiek statybininkams keliami reikalavimai yra mažiausi. Praktiškai visi asmenys atitinka tuos keliamus reikalavimus ir jie dėl to gauna darbo vizas ir laikinus leidimus gyventi. Jie atvyksta, o kai atvyksta, tie darbo santykiai yra nutraukiami. Ir jau tada, kad užsidirbtų, kad išlaikytų save, jie užsiima pavežėjų verslu arba maisto pristatymu.
– Bet pavežėjai legaliai įsidarbina ar jie užsiima individulia veikla?
– Jie užsiima individulia veikla ir naudojasi pavežėjų platformomis. Platforma nėra įdarbinimas, tai yra individualios veiklos verslas.
– Ar tai yra tam tikra schema, kurios imamasi, kad būtų galima pragyventi, bet nebūtinai legaliai?
– Taip. Jie nežiūri darbo valandų skaičiaus, dirba ištisai, kad tik užsidirbtų ir tuos uždirbtus pinigus arba savo reikmėms panaudotų, arba išsiųstų artimiesiems į gimtąją šalį.
– Kalbama, kad tam, jog sukontroliuotum tuos užsieniečius, reikėtų keisti tam tikrus teisės aktus dėl individualios veiklos išdavimo pažymos. Ką ten reikėtų keisti ir kokiu būdu juos būtų galima kontroliuoti?
– Kiek žinau, jau Valstybinė mokesčių inspekcija inicijuoja teisės aktų pakeitimą, o dabar jau yra priimtas įstatymas, kad teikiantys paežėjų paslaugas turėtų ES galiojantį pažymėjimą. Tai tų pavežėjų, kurie turi savo kilmės šalies vairuotojo pažymėjimus, jau kaip ir nebegali būti ir jie turi išsilaikyti tam tikrus reikalavimus, kad gautų ES vairuotojo pažymėjimą. Ir mes jau dabar pastebime, kad pavežėjų užsieniečių skaičius šiek tiek mažėja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nebereikalingų kalėdinių eglučių surinkimui – daugiau nei 100 taškų Vilniuje
Nuo sausio 4 d. nebereikalingas Kalėdines žaliaskares sostinėje bus galima pristatyti į 115 surinkimo vietų, veiksiančių visą mėnesį, praneša sostinės savivaldybė. ...
-
Pacientai prikaupia tiek sauskelnių, kad jomis būtų galima šiltinti namų sienas1
Paradoksai sveikatos apsaugos sistemoje. Kompensuojamas slaugos priemones gaunantys kai kurie pacientai tiek prikaupia sauskelnių, kad, nerimtai kalbant, jomis būtų galima šiltinti namų sienas. Tačiau kai žmogaus sveikata pablogėja ir jam prisire...
-
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant paminklų žydams, aktyvistai kreipėsi į prokurorus8
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant Holokausto atminimo paminklų, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą siekiant nustatyti, kas ir kokiu pagrindu juos pakeitė. ...
-
Nustatys, kurie migrantai gali pretenduoti į valstybės finansuojamą apgyvendinimą1
Nuo 2025-ųjų metų užsieniečių reikmėmis pradedant rūpintis naujajai Priėmimo ir integracijos agentūrai, Vyriausybė ketina tiksliau nustatyti, kurie į šalį nelegaliai atvykę migrantai turės teisę būti laikinai apgyvendinti už valstybės...
-
Teisme – VKI ir Vilniaus rajono mero ginčas dėl užrašų lenkų kalba
Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) siekia, kad Vilniaus rajone esančiuose Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose nebūtų naudojami vieši užrašai lenkų kalba. ...
-
2025 m. svarbių sukakčių sąrašas: bus minimos Stulginskio ir Žemaitės gimimo metinės
Ateinančiais metais Lietuva minės prezidento Aleksandro Stulginskio bei Lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metines bei kitas svarbias sukaktis. ...
-
Kultūros ministras nesupranta sprendimo Valotkos neskirti į VKI vadovus: neteisingai pasielgta3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis neatmeta, kad Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovu vėl galėtų tapti Audrius Valotka. ...
-
Vilnius, Panevėžys, Šiauliai – be naujametinių fejerverkų, Klaipėdoje ir Kaune jie bus1
Artėjant Naujiesiems, Lietuvos miestai skirtingai sprendžia, kaip švęsti metų virsmą – su fejerverkais ar be jų. ...
-
Kondratovičius: Regionų ministerija galėtų pradėti veikti 2026 m.1
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad planuojama, jog nauja Regionų ministerija Lietuvoje galėtų pradėti veikti 2026 m. ...
-
Mirė architektė Švabauskienė3
Pirmadienį eidama 96-uosius metus mirė architektė Aldona Švabauskienė, praneša Lietuvos architektų sąjunga. ...