- Arnas Mazėtis I lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors už lango pastarosiomis dienomis tikra vasara ir namuose šilta, bet jau galima teikti prašymus dėl būsimo šildymo sezono sąskaitų kompensavimų. Kas gali gauti kompensacijas ir kodėl žmonės kartais jų laukia visą sezoną? Be to, kodėl prašymus reikia teikti kasmet?
Į šiuos klausimus atsakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
– Kodėl taip anksti pradedami teikti prašymai dėl šildymo?
– Tokia pat tvarka buvo ir paėjusiais metais. Iš esmės padaryta tam, kad žmonėms būtų patogiau, jog jie galėtų kreiptis tada, kada turi laiko. Turbūt ne visiems yra patogu vienu metu atvažiuoti į, tarkime, kokią savivaldybę ir stovėti eilėse. Dabar gali kreiptis praktiškai visą šildymo sezoną ir kompensacija bus paskirta už visą laiką. Tai tam, kad išvengtume eilių, nebūtų tokių grūsčių. Matome, kad ši tvarka iš esmės yra pasiteisinusi, praėjusiais metais eilės buvo tikrai mažesnės ir patiems žmonėms yra daug patogiau.
– Kas gali gauti šią kompensaciją? Kokio ji dydžio?
– Yra vertinamos pajamos ir žmonių turtas. Kompensacija priklauso nuo asmens pajamų. Tarkime, vidutinę pensiją gaunantis asmuo, gyvenantis daugiabučiame name, už šildymą neturėtų mokėti daugiau nei 10–12 eurų.
Atitinkamai, jeigu šaltesnis mėnuo ir sąskaita už šildymą yra didesnė, jo dalis liks tokia pati, 10–12 eurų, o valstybė kompensuos didesnę dalį.
– Jeigu gyvenu nuosavame name, kaimelyje. Ten nei centrinio šildymo, nei dujų, kūrenu anglimis, malkomis. Ar man irgi priklauso kompensacija?
– Kompensacija priklauso visoms šildymo rūšims – nesvarbu, ar šildotės elektra, ar bustas šildomas centralizuotai, ar dujomis, ar malkomis. Tik tiek, kad jeigu šildaisi dujomis ar elektra, yra kompensuojama tada, kai esi patyręs išlaidas. Jeigu, pavyzdžiui, turi centralizuotą šildymą ir gyveni daugiabučiame name, tokiu atveju, gaunant sąskaitą yra dalis išskaičiuojama, ką valstybė kompensuoja. Lieka tik dalis, ką gyventojas turi pats susimokėti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jūs užsiminėte, kad yra vertinamos pajamos. Kas dar yra vertinama? Vienais metais šildymo kompensacijų gavėjų ratas buvo didelis, nes nebuvo vertinamas turtas, kaip yra dabar?
– Turto vertinimas yra sugrąžintas jau praėjusiais metais. Manome, kad galbūt dėl to sumažėjo kompensacijų gavėjų 15–17 proc. Priminsiu, kad turto vertinimas buvo visada. Tai yra normalu – vertinamas žmogaus turtas ir jeigu turi virš tam tikros ribos, ribos labai skiriasi savivaldybėse. Vilniuje bus vienokia riba, Alytuje ar Zarasuose bus visai kitokia. Vertinamas turtas, jeigu turto normatyvas nėra viršijimas, tada kompensacija priklauso.
Praėjusiais metais kompensacijas gavo apie 170 tūkst. asmenų. Planuojame, kad šiais metais skaičius išliks panašus. Matome, jog kažkokių prognozių apie dideles energijos kainas nėra. Turbūt bus panašus skaičius kaip ir praėjusiais metais.
– Yra daug besinuomojančių būstą. Ar jiems irgi priklauso kompensacija ir kokiomis sąlygomis?
– Taip, kompensacija lygiai taip pat priklauso. Jeigu nuomojiesi, neturi turto ir sutartis yra registruota Registrų centre, lygiai taip pat yra vertinamos pajamos ir gali gauti šildymo kompensaciją.
– Per šildymo sezoną žmonės dažnai skundžiasi dėl vėluojančių kompensacijų. Kodėl?
– Taip, buvo šildymo sezonas prieš du metus, kai besikreipiančių buvo beveik 3 kartus daugiau lyginant su praėjusiu šildymo sezonu. Tokiu atveju, kai toks srautas vienu metu buvo užgulęs savivaldybes, vėlavo 2–3 mėnesius. Praėjusiais metais tikrai jokių vėlavimų nebuvo. Visos savivaldybės susitvarkė puikiai.
Mes su Valstybės duomenų agentūra esame padarę tam tikrus pakeitimus, kad pats kompensacijos vertinimas, procesas būtų paprastesnis ir būtų mažiau administracinio darbo. Prognozuojama, kad šiais metais eilių nebus ir visi kompensacijas gaus numatytu laiku.
– Viceministre, apie tas kompensacijas kalbame kiekvienais metais. Nejaugi negalima supaprastinti proceso ir, pavyzdžiui, pateikti prašymą penkeriems metams?
– Iš esmes turbūt galėtų taip padaryti, jeigu pas žmogų būtų visos pajamos matomos informacinėse sistemose. Pavyzdžiui, jeigu dirbi ir turi individualią veiklą, pajamas deklaruoji tik metų eigoje, tam, kad galėtum gauti kompensaciją, turi deklaruoti pajamas už paskutinius 3 mėnesius.
Jeigu esi senjoras ir vienintelės tavo pajamos yra pensija, neturi jokių darbinių pajamų ar kažkokios savarankiškos veiklos, tokiu atveju ta kompensacija galėtų būti ir ilgesnė. Noriu priminti, kad senjorams, jeigu gauna tik pensiją, internetu užpildžius prašymą, nereikia nešti jokių popierių. Viskas iš informacinių registrų yra gaunama ir visa informacija apie tą asmenį yra turima. Tada kompensaciją gauti užtrunka 15–20 minučių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...