Konstitucinis Teismas (KT) šiandien priėmė svarbų nutarimą. Teismas nustatė, kad civilinio kodekso straipsnis, skelbiantis, kad iš sąžiningo įgijėjo išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, neprieštarauja Konstitucijai.
  
KT nutarime pabrėžė, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris būtų paneigtas, jeigu, savininkui praradus turtą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, savininko nuosavybės teisės nebūtų ginamos, pranešė KT spaudos tarnyba.

Pasak KT, kai turtą savininkas praranda dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tai nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teises, ir nereiškia, kad asmuo, įgijęs tokį turtą, tampa jo savininku. Pagal Konstituciją, savininkas turi teisę susigrąžinti savo turtą, kai jis tokį turtą prarado dėl kito asmens padaryto nusikaltimo. Ši jo teisė yra svarbi konstitucinė nuosavybės teisių apsaugos garantija.

KT taip pat pabrėžė, kad pagal Konstituciją turi būti ginamos teisės ir tokio asmens, kuris siekė turtą įgyti teisėtai, sąžiningai, bet įgijo jį nežinodamas, kad savininkas tą turtą prarado dėl kito asmens padaryto nusikaltimo. Toks sąžiningas įgijėjas, pasak Konstitucinio Teismo, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Pareiškėjai – Seimo narių grupė, Lietuvos apeliacinis teismas, Vilniaus apygardos teismas prašė ištirti Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjų nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu savininko, kuris daiktą prarado dėl asmens padaryto nusikaltimo, teisės ginamos labiau negu sąžiningo įgijėjo, kuris taip pat tampa „lygiaverčiu“ to daikto savininku. Pareiškėjų nuomone, nei daikto savininkas, nei sąžiningas įgijėjas vienodai nėra atsakingi už nusikaltimą, dėl kurio savininkas prarado daiktą. Todėl dėl teisinio reguliavimo, kai iš sąžiningo įgijėjo leidžiama išreikalauti nekilnojamąjį daiktą, dviejų „lygiaverčių“ savininkų padėtis esą tampa nevienoda.