Plačiau papasakojo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė.

– Ką sako jūsų lenkų kolegos? Kas, jų nuomone, ten vyksta?

– Lenkai išgyvena nelengvą laiką. Lenkijos Raudonasis Kryžius yra veiksmo vietoje. Eilės driekiasi iki 40 km. Žmonėms prireikia ir medicininės pagalbos, ir maisto, vandens. Savanoriai padeda. Tiek lenkai, tiek ukrainiečiai mus patikino, kad humanitarinė pagalba pravažiuoja specialiu „žaliuoju koridoriumi“. Žinoma, dėl didelių spūsčių užtrunka daug ilgiau. Tas aliarmas, kad humanitarinė pagalba nepravažiuoja, nėra teisingas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Girdėjome, kad policija praleido humanitarinės pagalbos automobilius be eilės, tačiau pasieniečiai apgręžė atgal laukti. Tai ta informacija greičiausiai gali būti ir vienokia, ir kitokia. Mes nežinome realios situacijos. Kaip jūsų organizacija reaguoja į tai, kad trikdoma humanitarinė pagalba Ukrainai?

– Pagalba turi keliauti. Tam ir yra „žaliasis koridorius“. Humanitarinė pagalba neturėtų būti apsunkinta. Prieš dvi savaites kartu su Šiaulių savivaldybe vežėme humanitarinę pagalbą, tai parama nukeliavo per tris dienas. Nematome didelės problemos. Dabar yra daugiau dokumentacijos. Pernai nereikėjo pasirašyti raštiško sutikimo, patvirtinimo, kad humanitarinė parama nekeliauja į okupuotas teritorijas. Anksčiau to dalyko nebuvo. Dabar visi tie dokumentai šiek tiek apsunkina tą procesą. Kalbėjome su pačiais ukrainiečiais, tai jie šiuo metu neįžvelgia didelio stygiaus ar problemos. Paramos yra be galo daug. Kai užsidarė paramos pravežimas per Baltarusiją, tai visa Europa keliauja per Lenkiją. Reikia įsivaizduoti, koks yra srautas. Tikimės, kad išsispręs greičiau. Tikiu, kad kolegos gali daryti tam tikrą spaudimą Lenkijos vyriausybei.

– Kokia pagalba dabar keliauja ukrainiečiams? Jei tai yra maisto produktai, tai tas ilgas užlaikymas gali juos ir sugadinti.

– Maisto produktai, kurie keliauja, yra ilgo galiojimo. Dabar prasidėjo toks pasiruošimas žiemai. Šiandien jau jaučiame, kaip šalta Lietuvoje. Tai lygiai taip pat ir Ukrainoje. Siunčiami įvairūs termo rūbai, pašiltinimai. Labai daug keliauja tvarsliavos bei medikamentų, ko nuolatos trūksta.

– Ar ukrainiečiai prašo ko nors, ko jiems dabar labai reikėtų?

– Kažko išskirtinio neprašo. Kas liečia humanitarinę pagalbą, tai nuolatos reikia to paties. Kaip ir minėjau, medikamentai reikalingi, šiltos aprangos, maisto produktai. Dabar jau yra poreikis ir antklodėms, pledams. Žiemą vėl gali būti naikinamos įvairios infrastruktūros. Pernai iš visos Europos teko vežti generatorius. Nežinome, kaip bus dabar.

– Vežėjai vykstantys į Ukrainą sako, kad susidaro pakankamai pavojinga situacija, kai benzinvežiai ar kiti sunkvežimiai su pavojingomis medžiagomis kemšasi aikštelėse. Ar girdite kokių nors baimių, nuogąstavimų iš pačių vežėjų? Vykstantys į Ukrainą sako, kad jei įvyktų nelaimė, tai būtų tikrai didelė katastrofa. Jei viena cisterna sprogtų, tai sukeltų grandininę reakciją.

– Tie nuogąstavimai mūsų nepasiekė. Mums neteko susidurti, kad kažkas nevyktų ar nenorėtų vykti dėl baimės. Matysime, kiek visa tai dar tęsis.

– Neseniai kalbėjome apie lietuvių pavargimą nuo karo ir paramos silpimą. Kokia situacija šiandien? Ar jaučiate, kad lietuviai dosniai ir noriai aukoja Ukrainai?

– Parama silpsta ir mažėja kasdien. Tiek iš verslo, tiek iš visuomenės parama mažėja. Ar tai nuovargis, ar tai pripratimas, sunku pasakyti. Dabar tas kalėdinis laikotarpis, kai kvietimai aukoti suaktyvėjo. Tačiau matome, kad situacija gana liūdna. Nesinori būti blogio pranašu tačiau manau, kad 2024 metai bus labai sunkūs nevyriausybinėms organizacijoms.