Ratifikavome konvenciją

Yra manoma, kad konvencija dėl žvejų darbo jūroje, kurios numeris 188, išves žvejybos darbą, o iš dalies ir verslą, iš pusiau šešėlinės būklės, kuriame jis dabar yra.

Naujas dokumentas prilyginamas vos prieš kelis metus priimtai konvencija dėl darbo jūrų laivyboje. Ją Lietuva ratifikavo 2013 metais.

Konvencija dėl žvejų darbo jūroje apims apie 38 mln. žvejų visame pasaulyje. Visame pasaulyje yra apie 4,6 mln. žvejybos laivų.

„Konvencijos darbo normos yra pakankamai lanksčios, skirtos ginti ne tik didelių žvejybos laivų, bet ir mažų laivelių, žvejus“, - aiškino Tarptautinės darbo organizacijos generalinis direktorius Gajus Raideris.

Jis akcentavo, kad kai kuriose šalyse žvejybos laivuose iki šiol yra stebimi vergiško darbo ir vaikų išnaudojimo atvejai.

Viena pavojingiausių profesijų

Anot G.Raiderio, šalyse, kurios ratifikuos konvenciją dėl žvejų darbo jūroje, vietinės darbo inspekcijos galės tikrinti į uostą atplaukiančius žvejų laivus.

Kaip jau minėta Lietuva tapo 10-ąja šalimi, kuri ratifikavo šią konvenciją. Be jos konvenciją dėl žvejų darbo jūroje yra ratifikavusios Estija, Prancūzija, Angola, Argentina, Bosnija ir Hercogovina, Kongas, Marokas, Norvegija ir Pietų Afrika.

Žvejų, kaip ir jūrininkų darbas, yra pripažintas viena pavojingiausių profesijų pasaulyje. Žvejai yra priversti dirbti toli nuo namų, dažnai nepalankiomis oro sąlygomis ir ne pačiuose geriausiuose laivuose. Taip pat yra jų darbą sunkinantys sezoniškumo faktoriai. Dažnai žvejai kenčia ir dėl prasto darbdavių požiūrio į juos, laiku nemokamų atlyginimų.

Pasauliniame žvejybos laivyne didžiulė problema kyla ir dėl to, kad žvejai nėra vieningi. Skirtingai nei jūrininkai, jie neturi stiprios pasaulinės žvejų darbo santykius ginančios profsąjungos.

Manoma, kad konvenciją dėl žvejų darbo jūroje pagerins žvejų darbo santykius žvejybos laivyne. Konvencijoje dėl žvejų darbo jūroje apibrėžti žvejų darbas laivuose, socialiniai santykiai su darbdaviais, numatyta, kokios žvejų apsaugos priemonės privalo būti žvejybos laivuose.

Žvejo darbas nepopuliarus

Konvenciją dėl žvejų darbo jūroje ratifikavusi Lietuva pati turi daugybę problemų dėl žvejų darbo. Neseniai nuskambėjo vieno iš Klaipėdos žvejybos įmonių savininko teiginiai, kad „jauni žmonės nenori eiti dirbti į žvejybos laivus“. Laivuose dirba vyresnio amžiaus žvejai, didelė dalis jų liko iš tų, kurie žvejoti pradėjo dar tarybiniais laikais.

Jaunų žmonių pasirinkimui dirbti žvejybos laivuose iš dalies trukdo ir Lietuvos žuvininkystės sektoriuje jau keletą metų besitęsiantys aršūs ginčai dėl žvejybos kvotų paskirstymo.

Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 9 didieji tarpokeaninės žvejybos laivai, 32 atviros Baltijos jūros žvejybos laivai ir apie 100 priekrantės žvejybos laivelių. Pačių žvejų teiktais duomenimis šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos žvejybos sektoriuje dirba apie 800 žmonių. Tačiau ES institucijoms yra pateikti duomenys, kad Lietuvos žuvininkystės sektoriuje dirba apie trys tūkstančiai žmonių.

Tiek pagal žuvininkystės sektoriuje dirbančių žmonių kiekį, tiek pagal laivų ir sugaunamų žuvų kiekius, Lietuva yra mažiausia žvejybos šalis tarpo Baltijos jūros šalių. Ji nusileidžia ne tik Estijai (apie 650 žvejybos laivų), bet netgi Rusijos Kaliningrado sričiai (apie 330 žvejybos laivų), jau nekalbant apie Latviją ir Lenkiją (maždaug po 700 žvejybos laivų).