Apie Lietuvos siekį prisijungti prie NATO prabilta Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, o pirmasis Lietuvos delegacijos vizitas į Aljanso būstinę įvyko 1991 m. gegužę. Tuomečio faktinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio kelionė į Briuselį buvo neoficiali, nes oficialaus vizito suorganizuoti nebuvo galimybės. Oficialų Vilniaus pageidavimą jungtis prie Aljanso išreiškė prezidentas Algirdas Brazauskas, o kvietimo pradėti derybas dėl prisijungimo Lietuva sulaukė 2002 metais, tuomet Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu.

Lietuvos įstojimo į NATO data yra 2004-ųjų metų kovo 29-oji. Šią dieną Vašingtone buvo deponuoti Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštai. o po kelių dienų Trispalvė buvo iškilmingai pakelta prie Aljanso būstinės Briuselyje.

Kartu su Lietuva į NATO įstojo dar 6 valstybės – Estija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Tai buvo penktoji Aljanso plėtros banga nuo jo įkūrimo 1949 metais.

„Lietuvos teritorinį saugumą jau šešiolika metų kartu su Lietuvos kariuomene užtikrina ir NATO. Dėkojame sąjungininkams, ypatingai – esantiems Lietuvoje. Tikiu, kad būdami vieningi ir imdamiesi visų reikiamų priemonių, atgrasysime visus matomus ir nematomus priešus”, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Lietuvos teritorinį saugumą jau šešiolika metų kartu su Lietuvos kariuomene užtikrina ir NATO. Dėkojame sąjungininkams, ypatingai – esantiems Lietuvoje.

Jis pabrėžia, kad nors šiuo metu pasaulį apėmusi koronaviruso Covid-19 pandemija ir gali koreguoti kariuomenės veiklą, bet nekoreguoja esminių NATO tikslų. Aljansas yra pajėgus ir toliau vykdys savo įsipareigojimus ir nekeis savo sutartos politikos.

Šiaurės Atlanto sutartimi Lietuva yra įsipareigojusi nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti. Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats.

Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekęs 2 proc. bendrojo vidaus produkto, buvo išlaikytas ir 2019 m., o parlamentinės šalies politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP.

Modernizacijai ir karių aprūpinimui skiriama beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Tuo pat metu daug dėmesio skiriama ir karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams, dislokuotiems Lietuvoje.

Šiandien narystę NATO palaiko beveik 90 proc. Lietuvos žmonių.

NATO sąjungininkai, suprasdami, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra labiausiai pažeidžiamos agresyvios Rusijos politikos, čia dislokavo NATO priešakinių pajėgų batalionus, skirtus atgrasyti potencialius agresorius ir remti vietos pajėgas kilus konfliktui. Šiose priešakinėse pajėgose drauge tarnauja kariai iš beveik visų NATO šalių.

Be to, nuo pat įstojimo į NATO pradžios Baltijos šalių oro erdvę saugo NATO oro policijos misija. Lietuvoje taip pat veikia NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras.

Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio ir tarptautinio saugumo plėtros. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, vien per praėjusius metus Lietuvos kariai dalyvavo dešimtyje tarptautinių operacijų Europoje, Afrikoje, Azijoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne.