- LRT RADIJO laida „Vartotojo gidas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Privačių detektyvų paslaugas dažniau renkasi ne ištikimybe abejojantys sutuoktiniai, o verslininkai, LRT RADIJUI sako privatus detektyvas Romualdas Zaleckis. Nors detektyvų veiklos nauda didžiulė, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorė dr. Marina Gušauskienė tvirtina, kad tai pažeidžia privatų asmens gyvenimą.
Detektyvai įstatymu nepatenkinti
Nuo šių metų pradžios įsigalėjęs LR privačios detektyvinės veiklos įstatymas reglamentavo labai jautrią sritį, LRT RADIJUI sako detektyvas Olegas Rimanas. Ši sritis, anot jo, jautri dėl sąsajų su asmens privatumu. Žinoma, priduria jis, dirbti vadovaujantis kitais teisės aktais buvo sudėtinga, tačiau šis įstatymas visų problemų neišsprendė, jos liko: „Įstatymas nėra lengvai suprantamas. Mes tikėjomės, kad bus išspręsta daugiau procedūrinių klausimų, bet įstatymas gana bendras ir jį reikia sistemiškai aiškinti.“
O. Rimano teigimu, ne kiekvienas, save vadinantis privačiu detektyvu, gali suprasti įstatymą, o tie, kurie norėtų tapti detektyvais, laukia ir stebi, kokia situacija susidarys rinkoje. Pašnekovas pateikia Serbijos pavyzdį, kurioje toks įstatymas įsigaliojo prieš dvejus metus ir šalyje kol kas yra vos vienas detektyvas, kuriam leista teikti tokias paslaugas. Pas mus, Lietuvoje, sako detektyvas, situacija yra panaši.
Detektyvas R. Zaleckis teigia, kad Lenkijoje privačios detektyvinės veiklos įstatymas priimtas 2006 m. ir, pagal statistinius duomenis, paslaugų rinką sudaro apie 3,5 mlrd. eurų. Paskaičiavus, sako pašnekovas, Lietuvos rinkoje tai sudarytų apie 23 mln. eurų, dirbtų keliasdešimt detektyvų ir būtų sukurta daug darbo vietų. „Nauda tikrai yra didelė ir kitos valstybės tai pastebi. Privatūs detektyvai išieško skolas, sėkmingai konkuruoja, apsaugo paslaptis, ieško dingusio turto ir pan., o čia rinka dar tik skinasi kelią, paslaugos nėra paklausios“, – paaiškina R. Zaleckis.
Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorė dr. M. Gušauskienė džiaugiasi, kad pagaliau atsirado privačios detektyvinės veiklos įstatymas ir tokios paslaugos dabar gali būti teikiamos legaliai. Visgi, priduria ji, įstatymas yra labai abstraktus ir pakankamo teisinio reguliavimo dar nėra: „Didžioji dalis nuostatų nesiderina su galiojančiais teisės aktais, daugelis jų gali būti labai laisvai interpretuojamos. Kiekviena šalis gali tai suprasti taip, kaip nori.“ O tai, priduria ji, sudaro palankias sąlygas žmogaus privatumo pažeidimui.
Laviruoja ties teisėtumo riba
Kalbėdama apie privačių detektyvų teikiamas paslaugas, M. Gušauskienė teigia, kad kai kurios iš jų galbūt dėl neapibrėžtumo ar netinkamo reguliavimo laviruoja ties teisėtumo riba. R. Zaleckis teigia, kad tai nėra didelė bėda, nes ir įstatymo, ir detektyvinės veiklos paskirtis yra padėti fiziniams ir juridiniams asmenims teisėtai ginti savo teises bei laisves: „Detektyvas negali šiaip sau imti ir tikrinti asmens informacijos, jei klientas neturi tam teisėto intereso.“
Paklaustas, kaip detektyvai nusprendžia, ar klientas turi teisėtą interesą, R. Zaleckis sako, kad remiamasi ketvirtajame straipsnyje išdėstytais principais ir vertinama, ar informacija klientui tikrai yra reikšminga ir padėtų ginti jo teises. „Jei interesas netinkamas, informacija klientui nebūtų teikiama. Be to, klientas pats įsipareigoja naudoti ją tik reikiamu tikslu, tad mes imamės apsaugos priemonių žmogaus, apie kurį renkame informaciją, apsaugai“, – pasakoja detektyvas.
Tačiau M. Gušauskienė sako, kad renkant informaciją apie kitą žmogų svarbiausias dalykas yra jo paties duotas sutikimas. Net kreipiantis į oficialias valstybines institucijas kito asmens duomenys trečiajai šaliai suteikti nebus, tvirtina specialistė. O detektyvai, priduria ji, neturi tokių valstybinių įgaliojimų, kaip, pavyzdžiui, teisėsaugos pareigūnai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Svarbu vairuotojams: kiek ir nuo kada brangs parkavimas Vilniuje?
Vilniaus valdžia toliau brangina automobilių parkavimą. ...
-
Vis dar prisimena pajuokos objektu tapusią Kalėdų eglę: ką mano apie šių metų Panevėžio žaliaskarę?
Panevėžiečiai vis dar prisimena 2013 metų gyvą eglę, tapusią pajuokos objektu, bet šiemet miestas bus garantuotas, kad eglė nenulinks. Panevėžys centrinėje miesto aikštėje stato ne gyvą – kaip daug kur kitur – o vėl kark...
-
Baltarusių organizacijos prašo Lietuvos apsaugoti Ukrainoje kovojusius tautiečius
Lietuvoje veikiančios baltarusių organizacijos kreipiasi į Lietuvos valdžią ir visuomenę, prašydamos apsaugoti už Ukrainą kovojusius baltarusių kovotojus. ...
-
Po nelaimingo atsitikimo savo sūnų atpažino tik iš kojos piršto: visas Danielius buvo subintuotas
Nors liepos 6-ąją Kavarske gyvenanti Puodžiūnų šeima įprastai švęsdavo su visa šalimi, šių metų minėjimas jų atmintyje įstrigs visam gyvenimui. Inga tą vakarą sulaukė kraupios žinios – jos sūnų Danielių nukr...
-
Kalėdų eglės įžiebimo šventė Šilalėje: jauki atmosfera, koncertas ir fejerverkai
Lapkričio 28 d. prie Šilalės kultūros centro vyko kalėdinės eglutės įžiebimo šventė. Kaip ir praėjusiais metais miestą papuošė maždaug 30 metų gyva eglė, kurią padovanojo Šilalės rajono Kaltinėnų miestelio gyvento...
-
Naujojoje Akmenėje – gyvatės karūnuota Kalėdų pasaka1
Tamsus žiemos dangus. Kartais pro debesis švysčioja žvaigždės – didelės ir ryškios, kokios būna tik prieš šv. Kalėdas. ...
-
Vienišiems senjorams kviečia dovanoti Kalėdas
Lietuvos Raudonasis Kryžius penktus metus iš eilės visoje Lietuvoje organizuoja iniciatyvą „Šviesių minčių Kalėdos“. Ja siekiama aplankyti kuo daugiau vienišų senjorų ir padovanoti jiems Kalėdas. ...
-
STT netirs, ar „Teltonikos“ gamyklų Vilniuje statybos strigo dėl korupcijos9
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) netirs, ar aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ gamyklų statybos Vilniuje galėjo strigti dėl korupcijos. Tačiau STT pabrėžė, kad valstybės institucijos „Teltonikos“ projekto ...
-
Iš lėktuvo katastrofos vietos Vilniuje pradedamos išvežti didžiosios nuolaužos
Iš krovininio lėktuvo katastrofos vietos Vilniuje penktadienį pradedamos išvežti didžiosios orlaivio nuolaužos. ...
-
Galutinis sprendimas: S. Šoigu vaikų patėviui A. Kaminskui Lietuvos pilietybė atimta pagrįstai1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai nusprendė, kad aukšto rango Rusijos pareigūno Sergejaus Šoigu vaikų patėvis Adolfas Kaminskas Lietuvos pilietybės neteko pagrįstai. ...