Jei artimoje aplinkoje jums grasinama nužudymu, tačiau tai darantis asmuo anksčiau nėra padaręs jokių nusižengimų, teisėsaugos pareigūnai neturės pakankamai pagrindo įžvelgti realios grėsmės jūsų gyvybei. Be to, Lietuvos teisėsauga neturi duomenų apie sunkiomis psichikos ligomis sergančius asmenis, todėl teoriškai šie gali netgi įsigyti ginklą savigynai. Tai LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ pažymi Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Praėjusią savaitę per sprogimą automobilyje žuvo du žmonės. Žuvusios moters draugų teigimu, ji žinojo apie grėsmę, įtariamas žudikas ketinimų neslėpė, apie tai buvo pranešta policijai, tačiau aukų neišvengta.

S. Skvernelio teigimu, moteris kreipėsi į policiją ir išsakė savo nuogąstavimus dėl galbūt gręsiančio pavojaus gyvybei, sveikatai. Ji paprašė policijos, kad grėsmė būtų užkardyta, jei ji reali, o jei ne, kad būtų atliktas profilaktinis pokalbis su buvusiu draugu. Tačiau kadangi įtariamasis iki tol nebuvo teistas ar baustas, o bet kokias galimas kalbas apie ketinimus nužudyti ir nusižudyti paneigė, tyrėja nematė realios grėsmės.

„Aplinkybės, kurias vertinant sprendžiama, ar grasinimai yra realūs yra šios: asmuo už panašią veiką jau buvo trauktas atsakomybėn, yra teistas ar administracine tvarka baustas už chuliganizmą, grasinimą, jis turi ginklą, buvo užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje. Kuomet nėra nė vienos šių aplinkybių, sunku suvokti, kas dedasi žmogaus galvoje. Juo labiau, kad neturime ir artimiausiu metu ko gero neturėsime registro asmenų, sergančių rimtomis psichikos ligomis. Teisėsauga tokių duomenų neturi, nes jie yra ypatingai saugomi.

Tačiau tai yra labai svarbu, nes anonimiškai ar kitame rajone besigydantis žmogus teoriškai netgi gali gauti šaunamąjį ginklą savigynai“, – kalba vidaus reikalų ministras.

Savo ruožtu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas pažymi, kad priverstinai žmogų galima patikrinti tik teismo sprendimu, priešingu atveju jis turi sutikti pats. „O kas norės sutikti, kad jį patikrintų? Dažniausiai jie nori tada, kai stengiasi išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau tokių nelaimių šiemet jau turime ne vieną. Ir jų pasitaiko kone kasmet“, – sako J. Sabatauskas.

Politikas atkreipia dėmesį į tai, kad jau trejus metus Lietuvoje veikia Smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Būtent grasinimas nužudyti yra priskiriamas prie tų nusikalstamų veikų, kurios yra atliekamos artimoje aplinkoje.
„Per tuos tris metus policijos pareigūnai šioje srityje labai patobulėjo, ko nepasakyčiau apie prokurorus ir teisėjus. Tačiau aptariama nelaimė parodo, kad to nepakanka. Visi kriterijai yra pakankamai subjektyvūs, nes tyrėjas, matydamas žmogų prieš save, turi kone atlikti jo minčių magnetinį rezonansą ir iš tos apklausos padaryti išvadą, ar jis kalba tiesą, ar ne. Tai yra pakankamai sudėtinga“, – teigia J. Sabatauskas.

Pasak S. Skvernelio, policija nuo 2014 metų pradžios iki pastarųjų dienų yra gavusi 16 tūkst. pranešimų apie grasinimą nužudyti, susprogdinti, sužaloti. Yra pradėti beveik 2,5 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Kiek tyrimų pradedama, priklauso nuo to, kokie surenkami priminiai įrodymai.

Apsaugos sąmoningesnė visuomenė, o ne griežtesni įstatymai

Anot J. Sabatausko, apsaugoti nuo panašių nusikaltimų galėtų padėti griežtesni įstatymai. Galimybė po skundo dėl grasinsimo sulaikyti įtariamąjį laikotarpiui iki 48 valandų.  „Aš pats įvairiuose forumuose kalbu, kad Lietuva yra ta šalis, kurioje yra areštuota daugiausiai žmonių, įvykdyta daugiausiai laisvės atėmimo bausmių, bet jei tai padėtų išsaugoti gyvybę, gal yra verta tai daryti?“ – klausia laidos „Teisė žinoti“ pašnekovas.

Savo ruožtu S. Skvernelis teigia nemanantis, kad tvarką reikėtų griežtinti. Vidaus reikalų ministras pažymi, kad be pakankamo pagrindo sulaikytieji asmenys vėliau gali reikalauti žalos atlyginimo, dėl neteisėto sulaikymo atsakingų asmenų nubaudimo.

„Jei asmuo iki tol neturėtų jokių nusižengimų ir kitų galimą jo nusikaltimą liudijančių bruožų, tyrėjas, teismo prašydamas kardomųjų priemonių, būtų laikomas neadekvačiu. Smurto artimoje šeimoje įstatymas tikrai veikia, apie smurtą praneša ir kaimynai, ir praeiviai. Smurtautojai yra sulaikomi. Teisinė aplinka yra sutvarkyta pakankamai gerai, tačiau reikia, kad keistųsi visuomenės požiūris. Visuomenė privalo suprasti, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra vien fizinis, tai yra ir psichologinis smurtas. Terorizavimas, nebūtinai su grasinimais, irgi yra smurto artimoje aplinkoje apraiška. Esant tokioms aplinkybėms, egzistuoja visi įstatyminiai pagrindai kreiptis į policiją, ir neturi būti gėda tai daryti“, – tikina S. Skvernelis.

„Turime pasiekti, kad smurtas būtų visuotinai netoleruojamas. Nesitaikstoma su tokiais atvejais – su patyčiomis mokykloje, internete, terorizavimu žodžiais, žinutėmis, fiziniu smurtu. Tai yra mūsų visuomenės piktžaizdė iš senų laikų. Turime išrauti su šaknimis tokį blogį“, – antrina J. Sabatauskas.

Ragina fiksuoti kiekvieną grasinimą

Laidos „Teisė žinoti“ pašnekovai žmones ragina fiksuoti kiekvieną grasinimą, apie kiekvieną smurto atvejį pranešti policijai, kadangi iki tol nusižengimų nepadariusio asmens grasinimai gali nebūti palaikyti realia grėsme.

„Kiekvieną kartą, kai yra grasinama, smurtaujama, elgiamasi chuliganiškai, reikia pranešti policijai, o ne mėginti patiems spręsti konfliktą. Tuomet policija turės pakankamai objektyvių duomenų apie tokį faktą. Jei praėjusios savaitės tragedijos atveju prieš tai būtų buvę oficialių kreipimųsi (aukos artimieji sakė, kad smurto ir grasinimų būta anksčiau), galbūt tyrėjai būtų kitaip vertinę, pasekmės būtų kitokios. Daug kas policiją kaltina dėl neveiklumo, tačiau procesinėms priemonėms reikia pakankamai įrodymų“, ­­– pabrėžia S. Skvernelis.

J. Sabatauskas pažymi, pataria kiekvieną grasinimo fiksuoti ir ne tik pranešimu policijai. „Realaus ar telefoninio pokalbio garso įrašas, žinutės, laiškai yra pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą“, – sako parlamentaras.