Antradienį Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, Rukloje, vyks ceremonija, kurios metu šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybė atidengs divizijos ženklą.

Vienetas kuriamas jau egzistuojančių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir rezervinės brigados „Aukštaitija“ pagrindu bei juos remiančių vienetų, priskiriamų iš Karinių oro pajėgų, Karo policijos, Mokymų ir doktrinų, Logistikos valdybų bei kitų padalinių.

Apie 20 tūkst. karių turinčią diviziją sudarys trys brigados, artilerijos, inžinerijos pulkai ir žvalgybos batalionas.

Kariuomenė divizijos steigimą vadina atkūrimu, nurodo, kad šalies ginkluotųjų pajėgų skirstymas į tokio dydžio vienetus yra susiklostęs istoriškai.

Lietuvos kariuomenė BNS nurodė, kad dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais dvi pagrindinės ginkluotųjų pajėgų dalys – didžiojo ir lauko etmonų sparnai – kartais jau būdavo vadinamos divizijomis dar XVII amžiuje.

Oficialiai nuolatinės divizijos Lietuvos kariuomenėje įsteigtos 1775 metais balandžio 11–12  dienomis, Seime patvirtinus etatus. Faktiškai jų formavimas, senuosius dalinius transformuojant į naują struktūrą, prasidėjo 1777 metais.

Pirmoji divizija buvo pagrindinė, o antroji – rezervinė. Pirmoji divizija aktyviai kariavo 1792 metų kare su Rusija bei 1794 metų Tado Kosciuškos sukilime.

Antrasis Lietuvos kariuomenės divizijų etapas prasidėjo 1920 metų vasario mėnesį, kai Pirmoji brigada buvo reorganizuota į Pirmąją pėstininkų diviziją. Divizijai priskirti vienetai aktyviai dalyvavo Nepriklausomybės kare, jai buvo patikėta žygiuoti į atgaunamą Vilnių.

Divizijos štabas ir jos vienetai užėmė Vilnių, vėliau dalyvavo kovose Suvalkų rajone generolo Liucjano Želigovskio pajėgoms užėmus Vilnių ir skverbiantis gilyn į Lietuvą. Divizija kartu su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais sustabdė priešą prie Širvintų ir Giedraičių.

Pasibaigus aktyviems karo veiksmams, 1923 metais divizijų buvo atsisakyta, jas pakeitė karo apygardos. 1931 metais divizijos vėl buvo atkurtos, tarp jų ir Pirmoji pėstininkų divizija.

1939 metų rugsėjį, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Pirmoji divizija per dvi paras buvo mobilizuota ir užėmė pozicijas palei administracinę liniją su Lenkija.

Šių laikų diviziją Lietuva siekia visiškai išvystyti iki 2030 metų, todėl Valstybės gynimo taryba prieš kelias savaites įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto.

Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra sakęs, jog pėstininkų divizijos vystymas šiuo metu yra svarbiausias kariuomenės prioritetas.

Divizija taps nacionaliniu struktūriniu elementu bendroje NATO karinių pajėgų hierarchijoje.