- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungai (ES) nuo kitų metų pradedant finansuoti kovą su trečiųjų šalių dezinformacija, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Mantas Martišius sako, jog tai yra teigiamas žingsnis, tačiau 800 tūkst. eurų per metus yra per mažos lėšos.
„Visai Europos Sąjungai tai yra labai mažai, nes greičiausiai tokiu atveju gali palaikyti pranešimų spaudai srautą už tokius pinigus, bet rimtoms atsakomosioms priemonėms 800 tūkst. eurų yra lašas jūroje“, – BNS sakė VU Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius.
Anot jo, nors 800 tūkst. eurų yra per mažos lėšos, jog būtų galima pasiekti aukštų rezultatų, tačiau šis žingsnis rodo bendrijos politinį suvokimą apie trečiųjų šalių dezinformacijos pavojų.
Viena pusė investuoja į turinio kūrimą milijonus, o čia tik 800 tūkst. eurų per metus.
„Gerai, kad jie numatė lėšas tame biudžete. Gerai, kad jie tai pripažįsta ir išskiria. Yra politinis suvokimas. Šioje vietoje susiduriame su dar vienu paprastu dalyku. Kai lyginame biudžetus. Pavyzdžiui, Rusijos ir Europos Sąjungos medijų, mes truputėlį atliekame nesąžiningą lyginimą. Rusijos medijos kanalai yra skirti žiniasklaidinio, pramoginio turinio kūrimui, o Europos Sąjunga komunikaciją vykdo labai siaurais kanalais, neturi savo žiniasklaidos priemonių ir neužsakinėja savo filmų ar laidų“, - kalbėjo M. Martišius.
„Viena pusė investuoja į turinio kūrimą milijonus, o čia tik 800 tūkst. eurų per metus, tai mes turėsime rezultatą, kad ta pusė, kuri įdės daugiau pinigų, pastangų, idėjų bus labiau matoma, girdima ir paveiki negu ta pusė su 800 tūkst. eurų“, - pridūrė jis.
ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryba šeštadienį priėmė 2018 metų bendrijos biudžetą. Jame numatyti 800 tūkst. eurų strateginei komunikacijai, skirtai kovai su trečiųjų šalių dezinformacija.
2015 metų kovą Europos Vadovų Taryba nusprendė, jog bendrija turi kovoti su trečiųjų šalių dezinformacija ir duoti atkirtį Rusijos vykdomoms dezinformacijos kampanijoms.
Tų metų pradžioje iniciatyvą kovoti su Rusijos „dezinformacijos ir propagandos“ kampanija iškėlė Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Danijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pragariški gaisrai Los Andžele: namus praradę lietuviai ištikti šoko
Los Andželo lietuvių bendruomenės pirmininkė Tara Barauskas plačiau papasakojo apie pražūtingus gaisrus Los Andžele. Ji nuo ankstyvo ryto jau rūpinosi lietuviais, kurių namai Los Andžele virto pelenais. Tara sakė, kad mūsų tautiečiai vis dar did...
-
Prezidento patarėja apie pensijų kaupimą: esame kritiniame taške1
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad šiuo metu pensijų kaupimo sistema yra kritiniame taške ir ją būtina keisti. Anot jos, sistema turi tapti ne verčiančia, o motyvuojančia žmones kaupti. ...
-
18-mečiai keliaus po Europą nemokamai: yra viena sąlyga
Europos Komisija jaunuoliams išdalins beveik 36 tūkst. nemokamų bilietų. Lietuvai šįkart atiteko daugiau nei 200 bilietų. Ką reikės už tai padaryti? Nieko – tereikia keliauti, pažinti, patirti ir susipažinti. ...
-
Savaitgalį sostinėje vyks Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai2
Savaitgalį Vilniuje vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. Tragiškų sausio įvykių paminėjimas šeštadienį bus pradėtas tradiciniu tarptautiniu bėgimu „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtu pagerbti saus...
-
Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai Kaune8
Sekmadienį ir pirmadienį Kaune vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. ...
-
Vilniuje vyks tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“
Sostinėje šeštadienį vyks 33-čią kartą rengiamas tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, jis skirtas paminėti laisvės gynėjų atminimą. ...
-
Sausio 11-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 11-oji, šeštadienis, 2 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 8.38 val., leidžiasi 16.15 val. Dienos ilgumas 7.37 val. Mėnulis (priešpilnis) leidžiasi 7.10 val., teka 12.58 val. Vardadieniai: Marcijonas, Stefanija, Audrius, Vi...
-
Nausėda: laisvės kovų istorija ir dabar yra mūsų stiprybės šaltinis10
Artėjant Sausio 13-osios įvykių sukakčiai, prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo diskusijoje apie laisvę su 2024 metų Laisvės premijos laureatu kunigu Juliumi Sasnausku ir vyresniųjų klasių mokiniais iš visos Lietuvos. ...
-
Šaligatvių barstymas druska: sostinės valdžia atsakė į dažniausius klausimus
Įsivyraujant žiemiškesniems orams, vilniečiams kyla klausimų, kaip ir kiek beriama druskos ant šaligatvių. Savivaldybė atsakė į dažniausiai kylančius klausimus apie takų priežiūrą žiemą. ...
-
Meteorologai – apie išskirtinius metus Lietuvoje
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad 2024 metai buvo šilčiausi stebėjimų istorijoje, o kritulių kiekis – dešimtadaliu mažesnis nei vidutiniškai. ...