Medikų ketinama ieškoti užsienyje, tarp emigrantų bei metusių profesiją

Sveikatos apsaugos ministerija per porą metų tikisi sukurti planą, kaip pritraukti ir išlaikyti medikus valstybinėse ligoninėse bei poliklinikose.

Į sektorių ketinama privilioti ir užsieniečių, ir iš Lietuvos išvykusių tautiečių, taip pat vadinamųjų neaktyvių sveikatos specialistų, kurie turi medicinos išsilavinimą, bet pagal profesiją nedirba.

Ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėjos Dianos Smaliukaitės teigimu, tokio modelio kūrimas, kainuosiantis apie 3 mln. eurų, truks dvejus metus – bus ieškoma, kokiomis paskatomis ir priemonėmis prisivilioti medikų. 

„Galvojama, kaip užsieniečius atrasti užsienyje, kurie galbūt būtų susidomėję Lietuva ir ryžtųsi atvykti čia, kaip juos pritraukti, kas jiems būtų aktualu, ir kaip juos informuoti apie Lietuvą, kad jie norėtų atvykti“, – teigė ministerijos atstovė.   

Ji pabrėžė, kad darbuotojų bus ieškoma ne tik Europos Sąjungos, bet ir kitose šalyse.  

„Pasirinkome žodį „užsieniečiai“ – ne trečiųjų, ne kokių nors kitų šalių – pagal tautybes neskirstome, bus ieškoma užsieniečių, kurie domisi Lietuva. (...) Tikslas yra sužadinti norą ir tų, kurie dar negalvoja apie Lietuvą“, – tvirtino D. Smaliukaitė.

Pasak jos, aktyviai bus siekiama pritraukti išvykusius lietuvius, nes vis daugiau tautiečių nori grįžti: „Mūsų tikslas tuos asmenis atrasti ir sudominti grįžimu į Lietuvą.“

Anot jos, ieškant neaktyvių sveikatos specialistų ypač tikimasi sumažinti slaugytojų trūkumą. Pavyzdžiui, jiems ketinama kompensuoti 100 valandų kvalifikacijos kėlimo kursus.

„Gali būti mokamos išmokos ar stipendijos, kol tobulinsis, būsto klausimas gali būti sprendžiamas siekiant prisitraukti į regionus. Visa tai sudėliosime kurdami modelį – išsiaiškinę efektyviausias priemones“, – pridūrė SAM atstovė.

D. Smaliukaitės teigimu, būtent nedirbančių medikų į sektorių planuojama grąžinti daugiausia, o pirmieji tokie darbuotojai į sektorių, tikimasi, grįžtų 2025-ųjų pabaigoje. Paskatų paketas galios nacionaliniu mastu, tačiau atskiros savivaldybės ar gydymo įstaigos galės numatyti papildomų priemonių. 

„Jis negali veikti atskirai kiekviename regione, gausis išbalansuota, išmėtyta ir neefektyvu. Reikia nacionalinio modelio, kad per vieną mechanizmą viskas ateitų, tada didesnė tikimybė, kad pavyks“, – sakė ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, medicinos įstaigose šių metų trečiąjį ketvirtį trūko 450 specialistų: 316 gydytojų (iš jų 43 šeimos gydytojų), 70 slaugytojų ir 64 kitų specialistų.

Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 metų tyrimas rodo, 2032 metais Lietuvoje trūks apie 4,6 tūkst. bendrosios praktikos slaugytojų, 2,36 tūkst. slaugytojų padėjėjų, 1,33 tūkst. išplėstinės praktikos slaugytojų, apie 270 šeimos, apie 200 vidaus ligų, apie 150 vaikų ligų ir apie 130 skubios medicinos gydytojų.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

to anonimas

to anonimas portretas
sovietiniais laikais atidirbdavo nes mokėsi nemokamai. o dabar mokslas mokamas. už ką atidirbti?

o gal sudarykit galimybes

o gal sudarykit galimybes portretas
saviems lietuviams į mediciną nemokamai įstoti? kai mokslo metai kainuoja univere 6000 eurų (6×6000=36 000), o rezidentūros metai dar po to po 8000 (6×8000=48 000, tai tas lietuvis vėliau dirbdamas per savo mediko karjerą Lietuvoje susimoka už mokslo paskolas ir dar truputis lieka būsto paskolai. užtat ukr, ir pan mokosi nemokamai. vietų saviems yra per mažai. pilni univerai užsienio studentų.

Anonimas

Anonimas portretas
Reikia mokėt atekvačias algas. Dabar priviso privačių klinikų, klinikėlių. Gydytojai kelias valandas dirba poliklinikoj o paskui bėga į privačią. Susidūriau, kai poliklinikoj reikia laukti, kol išgers kavą, pakalbės, o kai priima, tai vien du ir tu jau apžiūrėtas. Valdiškoj poilsis, o provačioj darbas. Tai jei dirba privačioj, tai tegul ir dirba ten pilnu etatu. Turėtų būt įvesta sena, tegul ir sovėtinė tvarka, kai reikia atidirbti pagal paskyrimą. Bet algos medikų turi būti didesnės.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių