„Karo prievolės įstatyme esame parengę pataisą, kuria ir siūlome jauninti šaukiamąjį amžių nuo 18 m. iki 23 m. Tai daroma tam, kad tarnyba taptų dar patrauklesnė ir patogesnė šauktiniams“, – Eltai sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

Anot jo, atlikta analizė parodė, jog vyresni nei 23 m. karo prievolininkai šaukiami neproporcingai dažniau. 2018 m. šaukiamųjų sąrašą sudarė penktadalis (22 proc.) 25-mečių, tuo tarpu 19-mečiai sudarė vos 8 proc. (mažiau nei dešimtadalį).

„Taip atsitinka dėl to, kad vyresnio amžiaus šauktiniai paprastai jau yra baigę studijas ir jiems tarnyba Karo prievolės įstatymo numatytais pagrindais nėra atidedama“, – Eltai teigė viceministras.

Analizė taip pat rodo, jog vyresnio amžiaus šauktiniams būtinybė atlikti karo prievolę dažnai sukelia nepatogumų dėl šeiminių, darbinių aplinkybių, taip pat išaiškėja, jog nemažai yra išvykę į užsienį – vien pernai gauta beveik 3 tūkst. prašymų dėl tarnybos atidėjimo.

Be to, vyresnių karo prievolininkų žemesnis ir sveikatos tinkamumas – 25 m. amžiaus karo prievolininkų tinkamumas yra beveik 10 proc. žemesnis nei 19-mečių.

Pastebėta, jog vyresnio amžiaus karo prievolininkai yra mažiau motyvuoti, dažniau ieško galimybių išvengti tarnybos vilkinant šaukimo ir atsakomybės taikymo procedūras.

Manome, jog tai padėtų galimai mažinti karo tarnybos vengimo atvejų, ir vis tiek užtikrinti pakankamą kiekį potencialiai šaukiamų karo prievolininkų.

„Todėl ministerijos siūlymu ministerija yra parengusi Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma jauninti ir trumpinti šaukiamąjį amžių nuo 18 m. iki 23 m. Tikimės, tai išspręs nepatogumus, su kuriais susiduria vyresni nei 23 m. šauktiniai.

Šiuo metu Karo prievolės įstatymas numato, kad 18 m. asmenys atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti šaukiami tik jų pačių prašymu. Įvertinus užsienio šalių praktiką (Estija, Suomija, Danija, Izraelis), taip pat išanalizavus gyventojų registro duomenis, manome, jog atsisakius galimybės privalomai šaukti vyresnius nei 23 metų amžiaus piliečius atlikti privalomosios tarnybos galėtų būti nustatoma, kad atlikti ją šaukiami asmenys sulaukę pilnametystės, t.y. 18 metų amžiaus“, – Eltai teigė V. Umbrasas.

Pasak viceministro, tokiu būdu būtų galima pašaukti apie 3 tūkst. nesimokančių 18-mečių karo prievolininkų, o šaukimas jiems būtų papildomas postūmis planuotis savo ateitį ir karinę tarnybą atlikti prieš studijas, šeimos kūrimą, karjeros pradžią.

„Manome, jog tai padėtų galimai mažinti karo tarnybos vengimo atvejų, ir vis tiek užtikrinti pakankamą kiekį potencialiai šaukiamų karo prievolininkų“, – sakė viceministras.

Krašto apsaugos ministerijos pateiktam Karo prievolės straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Seimas po pateikimo pritarė 2018 m. gruodžio mėnesį.

Parlamentaras Povilas Urbšys įregistravo siūlymą mažinti karo prievolininkų amžių nuo 26 iki 21 metų.

Siūlymą P. Urbšys pateikė, siekiant mažinti karo tarnybos vengimo atvejų, išvengiant sukeltos neproporcingai didelės žalos jaunuolių interesams. Teikiamu įstatymo projektu siūloma mažinti karo prievolininkų amžių nuo 26 iki 21 metų ir tokiu būdu neatitraukti jaunuolių nuo mokslo, darbo, šeimos, jų ateities planų bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

Šiuo metu karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).