„Su finansais – tikrai taip, finansinėj išraiškoj daugiau lėšų nebus, tai yra maksimumas, ką turi valstybė, įskaitant ir visus skolinimosi limitus. Tai yra absoliutus maksimumas finansiškai, bet suprantam, kad tų problemų yra, ne tik darbo užmokestis, apie visas galim kalbėt ir žiūrėt, nuo ko galim pradėt ir kokias reikia būtinai išspręst“, – penktadienį prie Vyriausybės susitikęs su streikuojančiais mokytojais sakė G. Jakštas.

Ministras teigė, kad su mokytojais galima tartis tiek dėl atlyginimų augimo perspektyvos, tiek aiškintis atvejus, kai mokytojams sudaromos prastesnės darbo sąlygos, nei numato įstatymai.

„Yra svarbu matyti ir perspektyvą, kadangi susitarimai pasibaigia ties 2024 metais, o mokytojai nori matyti perspektyvą, o kas toliau“, – teigė G. Jakštas.

Jis taip pat pripažino, kad etatinio apmokėjimo tvarka turi trūkumų ir mokytojai praneša apie atvejus, kurie teisiškai neturėtų būti įmanomi.

„Matome problemų dėl etatinio apmokėjimo, girdime apie atvejus, kurie teisiškai neįmanomi, bet ar jų nėra? Nežinau, ar kas žino visus atvejus, kur teisiškai yra neįmanoma, o skriaudžiami mokytojai, ir gali būti, kad mokytojams sudaromos prastesnės sąlygos, nei numato įstatymai, tai išsiaiškinsim“, – kalbėjo ministras.

Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai ir Švietimo ministerijai nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo.

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo sausio, likusią dalį – nuo rugsėjo. Taip žadama pasiekti, kad kito rudens pradžioje vidutinė mokytojo alga sudarys 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) tokie ministerijos pasiūlymai netenkina. Ši profesinė sąjunga reikalavo mokytojų atlyginimus nuo šių metų rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų. Ji taip pat reikalauja mažinti klases, kelia kai kuriuos kitus reikalavimus.

Ministerija derybose su kitomis keturiomis profesinėmis sąjungomis sutarė klases mažinti nuo kitų metų rugsėjo. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių.

A. Navickas teigia, kad atlyginimai pagal ministerijos siūlymą augs tiek, kiek ir vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, o klasių mažinti, anot jo, išvis neketinama, nes sprendimai palikti savivaldybėms.

„Iš tikrųjų mokytojai liks apgauti, nes tas atlyginimų didinimas, kur sakoma, kad kompromisas, tik vidutinio darbo užmokesčio didėjimas kitais metais, o mokinių skaičiaus  apskirtai neplanuojama mažinti pagal šį susitarimą, nes permetama savivaldybėms, be finansavimo tai reiškia kamuolio permetimą iš ministerijos į savivaldybes“, – penktadienį Žinių radijui sakė A. Navickas.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, prie streiko prisijungė per 2 tūkst. mokytojų: 132-ose Lietuvos mokyklose iš viso streikuoja 2439 darbuotojai, 2257 iš jų – pedagoginiai darbuotojai, daugumą jų, 2,1 tūkstančio, sudaro mokytojai.

Iš viso įstaigose, kuriose vyksta streikas, dirba 11,2 tūkst. darbuotojų. Jos sudaro apie 7 proc. visų mokymo įstaigų.

Tuo metu LŠDPS pirmininko teigimu, streiką pradėjo apie 3 tūkst. pedagogų maždaug 185 švietimo įstaigose.

Mokytojai protestą reikš mokyklose, žada mėnesio trukmės protesto akcijas, žygius į Vilnių iš įvairių Lietuvos miestų.