Šią informaciją BNS patvirtino teisininko sūnus Darius Žilys.

„Deja, bet taip“, – nurodė jis, paklaustas, ar žinia yra teisinga.

„(Mirė – BNS) šiandien ryte, per savo 82-ąjį gimtadienį“, – sakė D. Žilys.

J. Žilys gimė 1942-ųjų rugsėjo 7 dieną Jurbarke.

1968 metais J. Žilys baigė Vilniaus universitetą, vėliau jame ir Mykolo Romerio universitete dėstė, pastarajame ėjo Teisės fakulteto dekano pareigas, įgijo profesoriaus ir profesoriaus emerito akademinius titulus.

Teisininkas 1993–1999 metais buvo pirmuoju Konstitucinio Teismo pirmininku, vėliau dirbo Seimo pirmininko patarėju, Teisinės pagalbos centro vadovu, ėjo Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos bei Valstybinio studijų fondo valdybos pirmininko pareigas.

Su Sąjūdžio dalyviais 1988-aisiais J. Žilys rengė naujos LSSR Konstitucijos projektą, 1990–1991 metais su Aukščiausiosios Tarybos deputatais ir kitais teisininkais kūrė Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos metmenis.

1992 metais jis vadovavo darbo grupei, rengusiai Konstitucijos projektą, taip pat dalyvavo rengiant Pilietybės, Referendumo, Savivaldos pagrindų, Prezidento rinkimų ir kitų teisės aktų projektus.

J. Žilys apdovanotas Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, ordino Už nuopelnus Lietuvai kryžiais, Norvegijos ir Lenkijos valstybiniais apdovanojimais.

Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl J. Žilio mirties

Lietuvos vadovai šeštadienį išreiškė užuojautą dėl pirmojo Konstitucinio Teismo pirmininko, vieno iš Konstitucijos kūrėjų Juozo Žilio mirties.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo užuojautoje teigia, kad Lietuva neteko vieno iškiliausių teisininkų, žmogaus, su kurio pavarde visada bus siejamas šalies Konstitucijos gimimas ir pirmieji konstitucinės jurisprudencijos žingsniai.

„Tai buvo Žmogus, kurio dvasinę ramybę, inteligentiškumą, pagarbą aplinkiniams iki šiol mini daugelis su juo vienaip ar kitaip susidūrusių. Todėl tikrai iškalbinga, kad būtent J. Žiliui buvo lemta palikti tokį ryškų įspaudą Lietuvos teisinėje kultūroje. Jo pavyzdžiu turėsime sekti ir ateityje“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad J. Žilys rengė ir prisidėjo prie daugelio svarbių teisės aktų rengimo, kaip mokslininkas ir dėstytojas išugdė ne vieną Lietuvos teisininkų kartą.

G. Nausėda išreiškė užuojautą J. Žilio artimiesiems, draugams ir visai Lietuvos teisininkų bendruomenei.

Savo ir parlamento vardu užuojautą išreiškusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad J. Žilys daug nusipelnė Lietuvai, aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, buvo vienas iš Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, 1992-ųjų Konstitucijos, kitų teisės aktų rengėjų.

„Tai išties didelė netektis. Dėl jos nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, teisininkų bendruomenę“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.