Moksleiviai imasi iniciatyvos kurti pilietišką visuomenę

Korupcija, Lietuvos istorinė atmintis, pagalba socialiai apleistiems vaikams. Šias ir dar daugiau pilietinių problemų sprendimo būdų ieško šimtai iniciatyvių Lietuvos moksleivių. Trečiadienį Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje pristatytas pilietiškumo ugdymo projektas "Kuriame Respubliką".

Konferencijos metu projekto organizatoriai kartu su dalyviais pažindino su rimčiausiomis bėdomis, su kuriomis, Lietuvos moksleivių nuomone, susiduria mūsų valstybė. 

Praėjusiais metais 120 bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklų ir aukštųjų mokyklų iš  30 savivaldybių jungėsi į projektą. Jo dalyviai iškėlė opiausias bendruomenių problemas, kurios yra aktualios visai Lietuvai. Pirmojo projekto etapo metu ekspertai vertino moksleivių darbus, iš kurių išrinko 25 geriausias iniciatyvas.

Viena iš jų – Anykščių Antano Baranausko vidurinės mokyklos projektas „Skaidrumo laboratorija“. Moksleiviai išsikėlė sau tikslą ugdyti jaunimo pilietiškumą, skatinti tikėti, kad viešosios įstaigos gali veikti skaidriai, vykdyti prevencinę veiklą bendruomenėje. Mokyklai atstovavusios komandos nariai teigia, kad korupcija pasireiškia ir mokyklose, kai mokiniai nusirašinėja. Siekiant sumažinti šią problemą, Anykščių moksleiviai įgyvendino pilietinę iniciatyvą „Būk kietas, nenusirašinėk“.

Kitos ugdymo institucijos teikė pagalbą socialiai apleistiems vaikams, aiškinosi lietuvių emigrantų formalaus ir neformalaus švietimo poreikius, sudarinėjo savo gyvenviečių turizmo maršrutus, sprendė kultūrinio paveldo nykimo problemas ir t.t.

Konferencijoje dalyvavusi Alfredo Šapokos gimnazistė Akvilė Burneikaitė pati aktyviai įsitraukė į projektą. Jos teigimu, gimnazijos moksleiviams pradėjus iniciatyvą praskaidrinti Utenos ligoninės Reabilitacijos skyriaus Atkotiškyje ligonių kasdienybę su jais bendraujant, prie jos prisijungė nemažai su projektu nesusijusių žmonių.

„Į veiklą aktyviai įsijungė tiek mūsų mokykla, tiek pati visuomenė. Atsirado žmonių iš šalies, kurie mums skambino ir klausė, ar galėtų prisijungti prie mūsų. Toks bendruomeniškumas paliko labai didelį įspūdį. Tikrai užsiimsime tuo ateityje“, - tikino A. Burneikaitė. Mergina pridūrė, kad mokslus ir pilietinę iniciatyvą nesunkiai suderina.

Projekto „Kurkime Respubliką“ valdybos pirmininkas Tadas Langaitis pabrėžė jaunimo inicijuotų akcijų svarbą kuriant pilietišką visuomenę.

„Auga sąmoningi žmonės, kurie jau paauglystėje mato ir įvardija savo aplinkos problemas, pripažįsta, kad jos iš tiesų yra, pavyzdžiui, korupcija. Tai kenkia mūsų bendruomenei, griauna tarpusavio pasitikėjimą ir demokratiją. Labai džiaugiuosi, kad jaunoji karta sugeba rasti sprendimus šioms problemoms spręsti“, - kalbėjo T. Langaitis, vienas iš pilietinės švarinimosi akcijos „Darom“ steigėjų.

Pilietinės visuomenės instituto ekspertas Darius Kuolys akcentavo, kad nuo praėjusių metų vykdomo projekto eigoje pavyko bendram tikslui suvienyti nemažai kitų pilietiškų organizacijų, kurių bendradarbiavimas žada dar didesnį poveikį.

„Labai daug pilietinių institucijų sugeba veikti kartu. Tai – švietimo centrų, gimnazijų vadovų, istorijos mokytojų asociacijos, lituanistų sambūris, Ateitininkų federacija. Visos organizacijos jau nemažai laiko veikia, o toks susitelkimas yra tikrai unikalus dalykas“, - tikino Vilniaus universiteto docentas D. Kuolys.

Finaliniame „Kurkime Respubliką“ etape ekspertų komanda išrinks tris sėkmingiausias jaunimo akcijas, kurios bus įgyvendintos visoje Lietuvoje. Jos paaiškės šį šeštadienį vyksiančioje projekto nacionalinėje konferencijoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vaidila

Vaidila portretas
Lietuvoje dar daug piletisku zmoniu. Tik gaila, kad nuo tokiu atsiriboja musu isrinktieji. Kol ne velu, reikia viska keisti is pagrindu.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių