- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dvi naktis iš eilės Molotovo kokteiliais apmėtyta Rusijos ambasada Vilniuje. Policijai jau žinomas asmuo butelį su padegamuoju skysčiu pirmą kartą į ambasadą metė naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Kitą naktį incidentas pasikartojo antrą kartą. Teisėsauga nekomentuoja, ar šie incidentai gali būti Kremliui lojalių rusų provokacijos.
Ar tai jau pasičiupo rusų propaganda ir kokios galimos šio incidento versijos? Apie tai LNK papasakojo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Jis teigė, kad Kremliui dabar skauda dėl Vokietijos brigados karių atvykimo į Lietuvą, o įvykis prie Rusijos ambasados keliauja į antrą planą.
– Ar patys rusai galėjo organizuoti vadinamąją netikros vėliavos provokaciją?
– Tokio scenarijaus atmesti negalime. Bet kol nėra jokių įrodymų, neatrodytų, kad tai pats įtikinamiausias scenarijus. Sunku numatyti, kuo tai galėtų pasitarnauti Kremliui. Jis ir taip gali propagandoje skleisti tą, ką nori. Visų antra, tai nėra labai išskirtinis įvykis. Labai panašių incidentų matėme ir kitose NATO, Europos Sąjungos valstybėse. Bet tas Kremliaus agresyvumas kartais gali iššaukti ir ne visai adekvačią reakciją.
– Bet Kremlius galėtų ieškoti būdų, kaip pasinaudoti tokiu incidentu?
– Gali būti panaudota propaganda. Jie naudotų tai kaip argumentą. Teigtų, kad Rusijos piliečiai – nesaugūs, jog bet kuri NATO valstybė, o ypač Baltijos šalys, yra pilnos nacių. Kad jos taikosi į Kremlių būtent dėl savo ideologijos. Bet visa tai tik patvirtina, kad Kremliaus veiksmai, įskaitant ir agresiją, yra reikalingi tam, kad būtų apgintos rusakalbių ar bet ko kito teisės. Bet tai dalykas, kurį jie daro ir be tokių incidentų, be tokių įvykių. Bet vėlgi, kol nėra labai plačių įrodymų, turėtume manyti, kad kiti scenarijai labiau įtikinami.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O ar buvo kokio nors reagavimo į savaitgalio įvykį Vilniuje?
– Kur kas daugiau reagavimo į atvykstančius Vokietijos brigados karius. Reagavo Kremliaus atstovai, įskaitant Dmitrijų Peskovą. Akivaizdu, kad tai jiems yra jautru. Ir pakankamai jautriau nei incidentas prie Rusijos ambasados. Jis nesusilaukė kažkokių labai didelių aptarinėjimų viešojoje erdvėje.
– Kalbant apie Vokietijos brigadą. Ką rusai gali dabar padaryti?
– Nieko. Rusija – veiksnys, kuris atvėrė duris į NATO aljansą Švedijai ir Suomijai, valstybėms, kurios nesiekia narystės kolektyvinės gynybos aljansuose. Tai valstybė, kurios agresija dar 2014-aisiais atvėrė duris pirmajam NATO pajėgų dislokavimui mūsų rytiniame sparne, įskaitant ir Lietuvoje. Dabar jos veiksmai iššaukia tai, jog po kelerių metų čia turėsime visą dislokuotą Vokietijos karių brigadą. Visiškai neįsivaizduojamas įvykis tampa realybe, o to kaltininkas – tik Kremlius.
– Bet provokacijų atmesti negalima. Lietuva vis tiek gali jų tikėtis. Ir tikriausiai tam reikėtų ruoštis?
– Be jokių abejonių. Prisiminkime ir tą patį Vokietijos karių dislokavimą prieš kelerius metus, reaguojant į Krymo aneksiją. Vėliau buvo keletas incidentų. Pranešimai neva Vokietijos kariai gali būti įvykdę nusikaltimus prieš mažamečius Lietuvoje. Tokiu būdu buvo siekiama paskleisti nerimą, abejonių tarp mūsų šalies piliečių. Kad galbūt tas dislokavimas mums yra nenaudingas, o atneša tik žalą. Bet tas melas atsitrenkia į sieną, ta siena – mūsų visuomenės atsparumas. Per tuos dešimtmečius mes tikrai užsiauginome storą odą. Suprantame, kuomet Kremlius bando mumis manipuliuoti ir skleidžia melagingą informaciją. Tad tie standartiniai veiksmai, kurių galime tikėtis iš Kremliaus, nebus efektyvūs.
– Su standartiniais įvykiais mes galime susidoroti, tačiau yra ir tokių šalių, kurios gali bijoti ne tik provokacijų. Nutekėjo informacija, kad kitas Kremliaus taikinys – Kazachstanas. Skamba absurdiškai, bet, kiek tai realu?
Kremlius neturi pajėgumo atverti dar vieno karo fronto.
– Šiuo metu nelabai realu. Kremlius neturi pajėgumų atverti dar vieno karo fronto. Manau, tai rodo silpnumą. Ir Ukraina kadaise buvo Rusijos partnerė ir draugė. Kazachstanas, natūralu, ir dabar yra šalis, kuri bent iš dalies padeda Rusijai. Bet Kremlius savo įtikinėjimu, ekonomine galia, energetikos vertais nebegali savo orbitoje išlaikyti net tų artimų valstybių. Tad ne veltui prasideda diskusijos, kad reikia naudoti jėgą ir prieš Kazachstaną, ir galbūt Sakartvelą, ir tęsti vykdomą brutalią agresiją prieš Ukrainą. Tai tikrai nėra stiprumo požymis. Tai rodo, kad geopolitine prasme Kremlius silpnėja.
– Kazachstanas, Sakartvelas, Moldova. Kas dar?
– Armėnija yra jautrioje padėtyje. Žinome šios valstybės ilgametį priklausomumą nuo Kremliaus teikiamų saugumo garantijų. Be abejo, dėl sudėtingos Armėnijos ir Azerbaidžano situacijos. Bet matome, kad net ir ši valstybė permąsto savo laikyseną, supranta, kad Kremliumi kliautis negalima. Jis nepadeda, kai kyla agresijos iš Azerbaidžano. Tad šioje valstybėje yra išlikusi tokia dvilypė situacija. Viena vertus, Rusija – įtakinga, kita vertus, Armėnija nori nuo jos nusisukti. Tai gali sukurti terpių saugumo prasme jautriems aspektams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiaulių „Juventos“ mokykla tęs muzikinį ugdymą, tačiau turės pakeisti nuostatus
Šiaulių „Juventos“ progimnazija galės tęsti muzikinio ugdymo tradiciją, tačiau turės pakeisti nuostatus, sako švietimo ministrės patarėjas Tomas Bičiūnas. ...
-
Ukrainą pasiekė 4,5 tūkst. Lietuvos gamintojų dronų
Praėjusios savaitės pabaigoje Ukrainą pasiekė jos kariuomenei skirti Lietuvos gamintojų dronai, taip pat termovizoriai ir penkiatoniai teleskopiniai krautuvai, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vilnius kviečia sostinės gimtadienį sutikti festivalio šviesose: bus eismo ribojimų
702-ąjį sostinės gimtadienį žymės jau septintą kartą vyksiantis Vilniaus šviesų festivalis. Šių metų programoje – net 21 šviesos instaliacija, kurias geriausia aplankyti keliaujant pėsčiomis ar naudojantis viešuoj...
-
Vos vienas žingsnis ir važiuoti tarpmiestiniu transportu bus pigiau: kam galios lengvata?3
Tik vienas žingsnis Seime ir važiuoti tarpmiestiniu transportu bus pigiau. Taikyti daugiau lengvatų pasiūlė Prezidentas, tačiau pinigų visiems neužtenka. Nuo balandžio nuolaidomis naudotis galėtų tik šeimos su vaikais, moksleiviai ir pensinin...
-
Į komendantūras įtraukiamas beveik trečdalis užsiregistravusiųjų
Pirmines procedūras atliko ir į komendantūras įtraukiami kiek daugiau nei 2 tūkst. iš 6,3 tūkst. užsiregistravusių savanorių, sako Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovas Danas Mockūnas. ...
-
Ar patikėtumėte? Tik 20 proc. žmonių įveikia pradinės mokyklos uždavinius1
Gali skambėti kaip kažkokia melagiena, bet tiesa yra tokia: tik kas penktas planetos gyventojas išsprendžia pradinės mokyklos lygio skaitymo ir matematikos uždavinius. Pusėje šalių padėtis kritinė: ketvirtadalio suaugusiųjų įgūdžiai...
-
Lenkijos ataskaitoje dėl Rusijos propagandos – ir Lietuvoje veikiantis portalas
Rusijos ir Baltarusijos įtaką tiriančios Lenkijos komisijos ataskaita rodo, kad tarp prorusiškus naratyvus cituojančių žiniasklaidos priemonių yra ir Lietuvoje veikiantis portalas „L24.lt“. ...
-
Laisvadienis Sausio 13-ąją: ką apie Seimo siūlymus mano verslas?
Ar Lietuva turės dar vieną nedarbo dieną? Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyva parlamentas po pateikimo pritarė siūlymui Sausio 13-ąjai, minimai kaip Laisvės gynėjų dienai, suteikti valstybinės šventės statusą. Už tai balsavo 43 ...
-
Sparčiai mažėja gimstamumas: kokios to priežastys?7
Lietuvoje naujas antirekordas: pernai mirė dvigubai daugiau žmonių nei gimė. Gimstamumui sparčiai mažėjant, pernai sulaukta beveik 2 tūkst. mažiau naujagimių. Vaikų mažiau gimsta kasmet, bet tokių mažų skaičių šalis nematė pastaruosius...
-
Nuo sausio – nauja tvarka: palies tūkstančius gyventojų
Nuo sausio pradžios įsigijus naują išankstinio mokėjimo kortelę, ją privalote užregistruoti internete, o jei to nepavyks padaryti – reikia apsilankyti operatoriaus salone. ...