Šiais metais augo krašto apsaugos finansavimas – jis pasiekė 575 mln eurų, arba 1,5 proc. BVP, ir tai užtikrino kariuomenės modernėjimą ir stiprėjimą. Lietuvoje vyko daug tarptautinių pratybų, kuriose dalyvavo NATO sąjungininkai.

Tačiau svarbiausia, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos valstybėms, NATO ir Jungtinių Valstijų vadovai patvirtino, jog ne tik nebus paliktos su grėsmėmis dorotis vienos, bet bus imtasi priemonių ir atgrasyti agresyviąją kaimynę Rusiją.

Lietuvos kariuomenė jau paskelbė apie naujausius planuojamus pirkimus. Tai galėtų būti raketinės salvinės ugnies sistemos „Mars“. Tiesa, oficialios derybos kol kas dar nevyksta, bet Lietuva yra pradėjusi konsultacijas dėl tokios įrangos įsigijimo su Vokietijos, Norvegijos, Jungtinių Valstijų vyriausybėmis.

Kitais metais Lietuvą pasieks ir pirmosios pėstininkų kovos mašinos „Vilkai“. Du batalionai – Algirdo ir Birutės – sudarantys greitojo reagavimo pajėgų pagrindą, bus papildyti 88-iomis kovos mašinomis iki 2021-ųjų.

Didžiulis palaikymas

Jau aišku, kad metais anksčiau mūsų šalis pagaliau apsiginkluos ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis „Nasams“. Taip pat perkami ilgojo nuotolio radarai, ši sistema leisis greičiau reaguoti ir perspėti apie oro grėsmes.

„Matome didžiulį palaikymą ir NATO šalių ir norą, norą dalyvauti mūsų regione ginant ir atgrasant potencialius agresorius“, – taip šalies vadovė kalbėjo liepą po NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje, kur Aljansas Baltijos šalis ir Lenkiją dar kartą patikino – jos neliks vienos grėsmės akivaizdoje. Į priešakinį NATO flangą rytuose Aljansas siunčia keturis batalionus. Tai atsakas, o kartu ir atgrasymas Rusijai, kuri prie Baltijos šalių sienų nuolat rengia karines pratybas, Kaliningrado srityje kaupia karių bei ginkluotės atsargas.

Sąjungininkų bataliono kovinė grupė, vadovaujama Vokietijos, Lietuvoje bus dislokuota jau kitų metų pradžioje, ją dar papildys kariai iš Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos. Sąjungininkų karių buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje siekta jau seniai. Ne kartą kalbėta, kad tokius sprendimus NATO turėjo priimti dar užpernai Velse, tačiau iki šiol Aljansas tokių žingsnių vengė, nes senosios jo narės, tokios kaip Vokietija, baiminosi, kad taip neva Kremlius būtų dar labiau provokuojamas, nors būtent Rusijos veiksmai Rytų Ukrainoje, Krymo aneksija parodė, kad ši šalis nepaiso kitų šalių suvereniteto ir kelia grėsmę.

„Ne NATO plečiasi, o Lenkija, Estija, Latvija, Lietuva ir Vengrija pačios išreiškė norą prisijungti prie Aljanso. Rusijai reikėtų nusiraminti ir susitaikyti su tuo, kad kaimynės pačios gali rinktis savo kelią“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Gresmė saugumui

Rankų sudėjusi nesėdi ir Lietuva. Kasmet nuosekliai didinamos išlaidos gynybai. Lietuva šiuo metu yra patekusi tarp geriausiai gynybą finansuojančių NATO šalių. Jau kitąmet krašto apsaugos finansavimas turėtų pasiekti apie 1,8 proc. BVP, o 2018 m. žadami ir 2 proc. Tačiau dar prieš kurį laiką kariuomenė išgyveno itin sunkius laikus.

Kariuomenės vadas, dėl karių trūkumo, net buvo prabilęs apie grėsmę nacionaliniam saugumui. Papildyti batalionus nuspręsta grąžinant privalomąją karo tarnybą. Tad nuo praėjusių metų kariuomenę papildė 6 tūkstančiai šauktinių, dar pusketvirto tūkstančio, planuojama, bus pašaukta kitąmet.

Nors karinė tarnyba privaloma, kol kas visi jaunuoliai tarnauti pasisiūlė savanoriškai. Lietuvai grąžinus šauktinius, šalies kariuomenės kovinė galia itin išaugo, baigiami pildyti daliniai, o visiškai aprūpinus kariuomenę bus pradėtos kaupti atsargos rezervininkams. Lietuva siekia, kad iki 2021-ųjų rezerve būtų apie 100 tūkstančių karių.